Lietuva- giedanti šalis!

Tai buvo 2004m. rugsėjo mėnuo, kai Utrechto mieste  vykusioje Eropos ev. bažnyčių muzikų konferencijoje EKEK, Laura Matuzaite mus pakvietė į Vilnių, 10 – ies metų LEBMS jubiliejų kartu paminėti. Mudu su vyru nei nesuabejoję džiaugsmingai sutikome. Taip mes pradėjome planuoti privačią kelionė į Baltijos šalis.

       Vilniaus miesto painiomis vidaus gatvėmis atvykome šiek tiek vėluodami į viešbutį. Penktadienio vakarą įpuolėme tiesiai į atviras, mus laukusių, šventės šeimininkų rankas ev. liuteronų bažnyčios kieme, ir tučtuojau buvome pakviesti valgyti cepelinų.

Image
Helga Draugelates ir Laura Matuzaitė
 

         Šventinę dieną spindinti saulė lydėjo iškilmingą chorų eiseną iš ev. liut. bažnyčios į didelį kiemą. Eisenos pradžioje Vyskupas M.Sabutis ir dvasininkija, garbės svečiai ir keli šimtai choristų iš visos Lietuvos. Pučiamųjų instrumentų choro palydimi mes giedojome „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums viešpats Dievas“. Šaligatviuose praeiviai iš nuostabos liko stovėti – bažnyčia gyva net tik už savo bažnyčių sienų!
         Giesmių šventė prasidėjo malda ir sveikinimo žodžiais ir visuotinu giedojimu.

 

Toliau įvairiausieji chorai: maži ir didesni, jaunų ir pagyvenusių cho ristų, iš toli ir arti, atidavė visą, ka galėjo geriausią. Patys drąsiausieji pasitikėdami giedojo ir gospelsų muzika, bei laimėjo daug aplodismentų. Tarp jų akomponuojant dviems gitaroms ir dviems smuikams labai savitame muzikos stiliuje muzikavo ir svečių choras iš Wang (Lenkija). Didžiai buvome nustebinti daugelio dirigenčių kompetencija ir muzikalumu. Taip pat girdėjome įdomią pučiamųjų istrumentų muziką ir matėme uoliai grojant labai daug jaunučių putikų. Karūnuojantis, finalalinis kurinys, diriguojamas Bronislovo Skirsgilo, sujungė visus muzikus į vieną visumą. Po Vyskupo palaiminimo, dirigentų pagerbimo, visi chorvedžiai, giedoriai ir klausytojai kartu giedojo „Taigi imk mano ranką, ir vesk mane“ giemę pagal Friedrich Silcher melodiją. Tai  labai jaudinantis momentas, pilnas dėkingumo praėjusiems 10 - čiai LEBMS metų.

 
 

         Įpatingai maloniai nustebinta buvau sekmadienio sakramentinėse pamaldose, kurias vedė Vyskupas Mindaugas Sabutis, Superitendentas Dietrich Lorenz (Lipės ev. liut. bažnyčia), giedojo lenkų choras „Wang“.

 
 

         Kaip  evangeliškų chorų Vokietijoje Sandraugos atstovei, man buvo visiškai aišku, kad mes iš visos širdies turėtume remti Bažnytinių chorų darbą Lietuvoje. Mano nuostaba galioja Laurai Matuzaitei ir jos komandai už nepaprastą ir ir išskirtinę šios didelės šventės organizaciją!

 

 Helga Draugelates

 

„Chorai padeda chorams“ VeK,VEM

Evangeliška giesmių šventė Šilutėje "VIEŠPATĮ LIAUPSINK" 2006 birželio 3d.

Džiugu palaimintuos namuos, kur Jėzus būna nuolatos.

Kur jo nėra, ten nejauku, - varginga, - tuščiair nyku.

 

Džiugu, - jeišiokie namai pasauliui rodo pavaizdžiai,

Jog iš tikėjimošviesos palaima plūsta ir darbuos.

 

Džiugu, jei kyla visados į dangų prašymai maldos,

Jei širdys džiaugias iš tiesų, vien Dievo darbu ir žodžiu

         Šiais prasmingais (GMK 234) giesmeles žodžiais sveikinu visus giesmininkus, bažnytinės muzikos gerbėjus, puoselėtojus, ir visus jus, LELB laikraščio „L. e. kelias“ skaitytojus.

         Kadgyvuotųbažnytinis choras, visų pirmiausia reikalingas ilgas nenutrūkstamas įdirbis, tai yra - „dirvos ruošimas“, jos puoselėjimas ir išsaugojimas. Į dirvą pamažu yra sodinami mažyčiai bei gležnučiai daigeliai, toliau - nepaprastai sunkus ir kruopštus pedagoginis, kūrybinis bei meninis darbas, kurio vaisiai džiugina ne tik pačių širdis, bet svarbiausia, įsismelkia į pačias giliausias tikinčio žmogaus sielos kerteles, leidžia išpažinti savąjį tikėjimą bei priverčia nušvisti ir nusišypsoti pačias liūdniausias akis.

Lietuviško evangeliško Bažnytinio giedojimo tradicija yra labai sena ir stipri. Giedojimas nuo seno teikė jėgų ir drąsino bei padėjo išsaugoti savają Bažnyčią sunkiu priespaudos laikotarpiu. Giesmė – tai malda, kuria melodingai skambančiais žodžiais garbiname Viešpatį Dievą!

Kasmetiniai „Giesmių švenčių“ susitikimai skatina bažnytinius jaunimo ir suaugusiųjų chorus bendrauti vienus su kitais, suvokti save, kaip vientisą Bažnyčios kūną.

„Giesmių šventes“ Muzikos Sandrauga organizuoja nuo 1996 m., jų datą stendamasi suderinti su Šv. Dvasios atsiuntimo - Sekminių švente (50 dienų po Velykų). Tai yra Bažnyčios įsteigimo, įkūrimo diena.   Šv. Dvasios garbinimui randame labai daug gražių giesmių chorams. Šiais metais „Giesmių švente“ minėjome ir Šilutės miesto 495-erių metų jubiliejinė sukaktį bei 80-ies metų sukaktį nuo dabartinės Šilutės ev. liuteronų bažnyčios statybų pradžios. Ši šventė labai gražiai simbolizuoja Šilutės bažnyčios įkūrimą. Šilutės ev. liuteronų parapija yra viena jauniausių Klaipėdos krašte, o jos istorija glaudžiai susijusi su senosiomis Rusnės (XV a.) ir Verdainės (XVI a.) parapijomis. Kertinis Šilutės bažnyčios akmuo buvo padėtas jau 1913 m. tačiau dėl pirmojo pasaulinio karo suspėta pastatyti tik kleboniją. 1923 m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos, tačiau krašto evangelikų bažnyčia nutaria ir toliau išlaikyti ryšius su  Karaliaučiaus Konsistorija. 1924-26 metais intensyviai imtasi statyti Šilutės bažnyčią, o lapkričio 10 d. įvykusios iškilmingos pašventinimo pamaldos nulėmė Bažnyčiai suteiktą M.Liuterio vardą (lapkričio 10d. – M.Liuterio gimimo diena). Pokaryje Šilutės bažnyčios neištiko tragiškas likimas. Tikintieji dėjo visas pastangas, kad jų naujoji bažnyčia būtų išsaugota. Išaugus Šilutės miestui, parapija pasipildė iš kitų miestų ir kaimų atsikėlusiais evangelikų liuteronų tikybos žmonėmis ir šiuo metu yra viena stipriausių parapijų Lietuvoje.

Trumpai apžvelgsiu ir giesmių švenčių praeitį Lietuvos evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų bažnyčiose:

1935 m. pirmoji Giesmių šventė įvyko Biržų ev. reformatų bažnyčioje. Joje giedojo Biržų, Papilio, Nemunėlio Radviliškio bažnytiniai chorai.

 1938 m. rugsėjo 17 d. šventinant Tauragės ev. liuteronų bažnyčios bokštą, įvyko antroji Giesmių šventė, joje dalyvavo net apie 20 bažnytinių chorų iš daugelio Lietuvos evangelikų liuteronų ir reformatų parapijų. Iškilmingai skambėjo lietuvių evangelikų giesmė „Pranaše didis“, L. van. Bethoveno „Padangės giria“ ir kitos.

1988 m.įvyko pirmoji Giesmių šventė po karo, lygiai po 50 metų, taip pat Tauragės ev. liuteronų bažnyčioje. Organizavo kun. Jonas Kalvanas jaunesnysis ir bažnyčios muzikas Valdas Žielys. Dalyvavo chorai iš Biržų, Klaipėdos, Tauragės ir Šilutės.

1994 m. rugsėjo 13d., norint atgaivinti giesmių šventės tradiciją,Plikiuose buvo surengta Giesmių šventė - pirmojo giedojimo seminaro Nidoje baigiamasis koncertas, kurį organizavo kantorius iš Vokietijos Frieder Gutowski.

Nuo 1996 m.tradiciškai giesmių šventės vyksta kasmet įvairiose evangeliškose bažnyčiose, šventes jau vienuolika metų iš eilės organizuoja Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga (LEBMS):

1996 m. šventė įvyko Marijampolės ev. liuteronų bažnyčioje,

1997 m. Tauragės ev. liuteronų bažnyčioje,

1998 m. Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje (390 m., kai Kėdainiai buvo sugrąžinti Radviloms),

1999 m. Rusnės ev. liuteronų bažnyčioje,

2000 m. jubiliejinė giesmių šventė Biržų ev. reformatų bažnyčioje,

2001 m. Šilutės ev. liuteronų bažnyčioje,

2002 m. Klaipėdoje, ev. liuteronų šv.Jono bažnyčios vietoje (Klaipėdai - 750 m.),

2003 m. Tauragėje, miesto vasaros estradoje (15-metų nuo 1- sios giesmių šventės po karo 1988m. Tauragėje).

2004 m. Kėdainiuose ev. reformatų bažnyčioje.

2005 m. Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje ir mokytojų namų kiemelyje minint 10 - ies metų LEBMS ir Vilniaus ev. liuteronų parapijos 450 m. jubiliejus, kuriems paminėti atlikome specialiai šiai bažnytinei šventei sukurtą kantatiną: Alvydo Remesos „Garbiname Viešpatį Šventoje Trejybėje“ ir Jono Domarko „Liaupsė Trejybėje Vienam“ . Vyr. šventės dirigentas B.Skirsgilas. Pirmą kartą Giesmių šventė tęsėsi dvi dienas.

Apvainikuodami šių, 2006, metų „Giesmių šventę“, pasirinkome naują choralinę kantatąVIEŠPATĮLIAUPSINK“, harmonizuotą vokiečių kompozitoriaus Helmut Walcha, kuriai tekstą parašė Joachim Neander (1680), pagal XVII a. melodiją. Tai viena populiariausių ir dažniausiai viso pasaulio evangeliškose bažnyčiose giedamų choralinių giesmių, mūsų giesmynėliuose ją giedame 180 numeriu. Ši giesmė sukurta pagal 103 - ją šlovinimo psalmę:

LiaupsinkViešpatį, manoji siela, ir visą, kas manyje yra, Jo šventąjį vardą.

Liaupsink Viešpatį, manoji siela, visų Jo geradarysčių neužmiršdama.

LiaupsinkiteViešpatį visi jo dangiškieji pulkai, Jo tarnai, Jo valiąvykdantieji.

 

Ar tai ne pats gražiausias palinkėjimas ir dovana giesmių šventės giesmininkams?  Juk gražiausia ir svarbiausia dovana ir yra ta, kurią mes patys vieni kitiems šioje šventėje dovanojame: vidinį  džiaugsmą vėlei visiems susitikus, tarpusavio ir giesmių harmoniją, bendrą susigiedojimą,  spinduliuojančią šilumą, draugišką supratimą, pagalbą bėdai atsitikus ir Viešpaties liaupsę per giesmę.

Šių metų giesmių šventė visiems mums dar kartą įrodė ir patvirtino, kokia stipri ir vieninga auga mūsų bažnyčios vidinė dvasia. Tikriausiai kiekvienas, dalyvavęs šioje šventėje ir matęs šitokią gausybę palaimos ir dvasinio džiaugsmo pripildytų giesmininkų akių ir veidų, net nesuabejojęs pasakytų, kad tai -  viena svarbiausių ir gražiausių mūsų bažnyčios muzikos švenčių. Noriu šiandieną kartu su jumis dar kartelį prisiminti kai kurias šventės akimirkas ir pasidžiaugti, kad į šią šventę suvažiavo ir giedojo visi ev. liuteronų ir ev. reformatų bažnyčių chorai, jaunimo ir moterų ansambliai. O jei kuris nors choras liko nedalyvavęs, mielai kviečiame tai būtinai padaryti kitais metais.

Šventės rytą visi su nerimu žvalgėmės į dangų ir nekantriai laukėme saulėto stebuklo, nes šaltų ir lietingų orų užguita vasara šiais metais gadino ne tik nuotaiką, bet ir ne vieną renginį. Tačiau jau nuo pat ryto kylančios skaisčios saulutės spinduliai žadėjo mums tikrai gražią dieną.

Šilutės bažnyčioje šeštadienį nuo pat ryto skambėjo chorų giesmės, chorai keitė vienas kitą repetuodami savo paruoštas giesmes, derinosi suėjima, pratinosi savo skambesį suvaldyti naujoje akustikoje. Prie registratūrai skirto stalelio kiekvieno atvykstančio su šypsena ir rūpestingumu laukė šventės organizatorių pagalbininkės Eva Kalvanaitė, Rasa Dikšaitytė, LEBMS administratorė Linda Šemeklienė. Atvykstančius svečius pasitikdamas sveikino parapijos klebonas kun. Remigijus Šemeklis, atvykusius iš tolėliau ir repeticijomis neužsiėmusius svečius kviesdamas į naujai ir gražiai suremontuotas parapijos namų patalpas kavos puodeliui. Kiekvienam atvykusiam chorui įteikiami dalyvio ženkleliai, šventės programėles, nuorodos vadovams, talonėliai maitinimui. Viskas iki galo kruopščiai apgalvota ir suorganizuota. Choristai nesimatę ištisus metus, puola vieni kitiems į glėbį, sveikina naujai atvykusius, dalinasi kelionės įspūdžiais. Susirinkus chorams į bažnyčią, choristai organizuotai sodinami balsais, sudaromas vienas didžiulis jungtinis choras ir punktualiai pradedama jungtinio choro programos repeticija. Išbandymas laukia kiekvieno dirigento: suvaldyti 20 chorų nėra taip jau paprasta, išgauti vieningą skambesį kartu su norima muzikine dramaturgija reikalauja iš kiekvieno dirigento susikaupimo ir koncentracijos. Tačiau choristai ir dirigentai gerai pasirengę, po kelių bandymų vieni kitus supranta ir leidžiasi užvaldomi galingų muzikos garsų.Jungtiniam chorui šiemet paruoštos net šešios giesmės, kurias visi chorai kasmet gieda, vieną kitą giesmę papildant arba pakeičiant. Šios giesmės vienija visus giesmininkus, leidžia pajusti didžiulę bažnytinio chorinio giedojimo galią. Kada keturiais balsais darniai suskamba mūsų bažnyčios skliautuose nuo seno giedama tradicinė giesmė, jos galybė priverčia iš jaudulio suspurdėti ne vieno giesmininko širdį. Jungtinis choras giedojo kompozitoriaus Josef Haydn „Būk Pagarbintas karaliau“, lietuviškas tekstas Viktoro Mieliulio, diriguojant Tauragės evangelikų liuteronų parapijos choro vadovei Tatjanai  Kalvanienei. Skambėjo lietuvių liaudies giesmės, harmonizuota Frieder Gutowski, „Liaupsinki Dievą, o siela mano“, diriguojant Pagėgių evangelikų liuteronų parapijos choro vadovei Evelinai Norkienei. „Garbė teesie Dievui aukštybėse“ muzika Dmitrij Bortnianski, diriguojant LEBMS jaunimo choro „Cantate Domino“ vadovei Editai Fiodorovai. Toliau giedojome „Aš kaip piligrimas keliauju“, muzika John W. Peterson, tekstas Alfred B. Smith, diriguojant Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos jaunimo ansamblio „Adoremus“ vadovei Renatai Moraitei. Jau antrus metus giedojome mano pačios į lietuvių kalbą išverstą ir diriguojamą vokiečių kompozitoriaus Max Reger giesmę iš  20-ies  Responsorijų „Dieve, Tavo jėga yra karalystė“.  O be giesmių šventės kertinės ašies, Liudvik van Bethoven giesmės „Padangės giria“, giedant kartu su jungtiniu pučiamųjų instrumentų orkestru ir diriguojant Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos choro ilgamečiam  vadovui Bonislovui Skirsgilui, mes net neįsivaizduotume Giesmių šventės.

 Didžiausia ir svarbiausia užduotis tenka giesmių šventės vyr. dirigentui Bronislovui Skirsgilui -  per vienintelę repeticiją sulipdyti finalinį kūrinį, kantatą „Viešpatį liaupsink“. Šiam kūriniui visi choristai kviečiami užimti vietas ant pakylų altorinėje bažnyčios dalyje. Labai svarbu per trumpą vienintelės gen. repeticijos laiką akylai sekti ir suprasti dirigento mostais reiškiamą muzikos interpretaciją. Kai kuriems chorams teko pirmą kartą išgirsti akompanuojant skambančius pučiamuosius instrumentus, ir atvirkščiai, orkestrantams priprasti prie galingo choro garso bei naujo dirigento mostų ir trumpo interpretacijos paaiškinimo. Tačiau puikiai pasirengęs Šilutės parapijos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Gražvydo Railos greitai ir gerai susitvarkė su šia užduotimi. Vieningai suskambėjus pagrindinei giesmės temai, buvo aišku  -  puikus kūrinys, nuostabi atmosfera, garantuota sėkmė!

Po įtemto jungtinių repeticijų darbo chorai buvo kviečiami gardiems pietums netoli bažnyčios esančioje mokyklos valgykloje. Juos puikiai suorganizavo parapijos klebonas kun. Remigijus Šemeklis. Žinoma, chorai, išnaudodami kiekvieną laisvą minutę, laikydamiesi tikslaus plano, toliau repetavo pavienių  pasirodymų giesmes.

Ir štai trečią valandą po pietų, visiems chorams išsirikiavus į gyvą ir spalvingais drabužiais išpuoštą grandinę, skambant bažnyčios varpui, LELB vyskupo Mindaugo Sabučio ir LERB-Unitas Lithuaniae gen. superintendento kun. Rimo Mikalausko vedama eisena pajudėjo nuo parapijos namų vartų parko takeliu  pagrindinių bažnyčios durų link. Prie bažnyčios šventinę chorų eiseną pasitiko Šilutės ev. liuteronų parapijos pučiamųjų instrumentų orkestras. Chorai vienas po kito, lyg graži banguojanti spalvinga gija, suėjo į bažnyčią ir susėdo kaip ir buvo repetuota, į vientisą jungtinį chorą.

Šventės vedėjai, pasitikdami chorus, sveikino visus susirinkusiuosius, mūsų bažnyčios tėvo, Martyno Liuterio mintimis: „Muzika yra nuostabi ir miela Dievo dovana, kuri mane dažnai žadindavo ir skatindavo džiaugsmingai maldai ir dėkojimui. Muzika nubaido velnią ir žmogų padaro linksmą, žmogus pamiršta bet kokį rūstumą, neskaistumą, pasipūtimą ir kitus panašius negerumus. Po teologijos aukščiausią vietą ir didžiausią pagarbą skiriu muzikai. Gyvenimiškas patyrimas patvirtina, kad po Dievo Žodžio antroje vietoje yra muzika, kuri viena nusipelno būti iškelta, kaip žmogiškos širdies jutimų šeimininkė ir valdytoja. Mano širdis kunkuliuoja ir liejasi per kraštus, atsiliepdama į muziką, kuri taip dažnai mane atgaivina ir nuvaiko baisias negandas. Ši brangi muzikos dovana yra duota tik žmonėms, kad mes šlovintume ir garbintume Viešpatį ir jo šventą vardą. Šias prasmingas M.Liuterio mintis perskaitęs kunigas Mindaugas Kairys skelbė giesmių šventės atidarymą: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, - ir toliau visi kartu giedojome Fr. Šuberto giesmę „Šventas, šventas, šventas“. LELB vyskupas Mindaugas Sabutis sukaupė  visus giesmininkus ir šventės svečius maldai bei homilijai, minėdamas giesmės svarbą mūsų gyvenime. Po mano ir parapijos kunigo Remigijaus Šemeklio sveikinimo žodžių klausėmės C. Franck „Intrade“ atliekamo Šilutės ev. liuteronų  parapijos pučiamųjų instrumentų orkestro.

  Pirmoje šventės dalyje didingai nuvilnijo galingas jungtinio choro skambėjimas. Jautėsi dar didesnis susikaupimas, susiklausymas nei repeticijos metu. Galingai  suskambėjo visa bažnyčia, netgi per repeticiją mažiau pavykusios giesmių vietos šventėje skambėjo tvirtai ir iškilmingai.

  Toliau ruošiantis svečių chorams, visi klausėmės pučiamųjų orkestro griežimo. Chorai svečiai šiais metais buvo Klaipėdos Vokiečių bendrijos kamerinis choras, vadovaujamas AistėsStrakšienės. Jie atliko  kompozitoriaus Alexandr Gretchianinoff  „Cantate Domino“ , Wolfgang Amadeus Mozart „Ave Verum“

ir K. Vakenhut ir I. Enomoto (muz.) „Laß mir das Ziel“.  Profesionalumu ir brandžiu skambesiu nustebino Šilutės Kultūros namų choras „Vartana“, vadovaujamas Gražinos Matulienės. Pastarasis choras giedojo  Cesar Franck PanisAngelicusir labai įspūdingą kūrinį su akompanimentu De Jeremias Z. Roudall Strode „Lamentaciones“.

  Tada susirinkusiuosius pasveikino LERB gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas, kuris maldoje prisiminė šių metų pradžioje į amžinybę iškeliavusį ev. reformatų vyriausiąjį vargonininką Vytautą Sprindį (1924 08 19 – 2006 01 11). Klaipėdos ev. baptistų parapijos pastorius Albertas Latužis sveikino visus, primindamas šlovinimo giesmės nuoširdumo bei nuolankumo svarbą krikščionio gyvenime. Labai džiaugiamės visų trijų konfesijų vadovų dalyvavimu giesmių šventėje, tai mums visiems rodo, kad esame svarbi mūsų evangeliškų bažnyčių dalis.

  Visi puikiai žinote, kad mūsų gerbiamas Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugos įkūrėjas, kantorius Frieder Gutowski, nuolatos galvoja apie mus, štai ir šiai giesmių šventei jis atsiuntė mums iš Vokietijos muzikinį sveikinimą, kurį šventės vedėjai vaizdingai perdavė visiems šventės dalyviams, kartu  išmokdami giedoti naują šia proga sukurtą tribalsį kanoną „mes garbinam Dievą“.

 Po muzikinio pasveikinimo visi klausėmės pučiamųjų instrumentų muzikos, kurią atliko Plikių ir Dovilų pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas kun. Liudviko Fetingio.

 Po sveikinimo žodžių ir pučiamųjų muzikos prasidėjo antroji „Giesmių šventės“ dalis, visi chorai ruošėsi savo atskiriems pasirodymams, pirmųjų klausėmės Tauragėsevangelikų liuteronų parapijos choro, kuris atlikoŠventa Davsia“,L. Hellvig ir „Saldžiai skambi“, V.A.Mocartas. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios choruinuo 1976 m. vadovauja Tatjana Kalvanienė. Tad šie metai jau jubiliejiniai - 30-ieji vadovavimo metai. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje visada skambėjo ir skamba choro giesmė. Dar 1938 metų giesmių šventėje Tauragės ev. liuteronų bažnyčioje vienas iš kolektyvų buvo ir Tauragės ev. liuteronų bažnyčios choras.

Image

 Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras giedojoValterio Banaičio giesmę „Tau žeminasi mano siela“ ir H.Sommerr (norvegų kompozitorius, 1978) „Brureslätt“  („Nuotakos pasveikinimas“). Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras susibūrė daugiau nei prieš penkiolika metų, vos atgavus bažnyčią. Nuo 1991 m. Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios vargonininke ir choro vadove dirba Asta Saldukienė, kuri birželio 3 d. kaip tik šventė ir savo gimtadienį.

 Image

 Vilniausevangelikų liuteronų parapijos jaunimo ansamblis „Adoremus“ giedojo kompozitoriaus

David Hamilton „Nunc Dimittis“ ir „Prieš tave lenkiuosi, Viešpatie, Mark Altrogge, aranž. Paul Ferin.

Ansamblio vadovė Renata Moraitė,Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje baigianti vargonų specialybės studijas. 

Image

 

 Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos chorasgiedojo W. Hunter „Jėzus didis Ganytojasir J.N.Black „Aš laisvas Jėzujetapau“. Dirigavo choro vadovėFridaLokomina, kuri šiam chorui vadovauja nuo pat jo įsikūrimo dienos.

 Image

 Biržų evangelikų reformatų parapijos choras atliko „Džiaugsminga širdimi linksmai“, m. ir harm. Fohann Crüger, 1653, m. pagal Pierre Davantes, 1652, ir „Išganytojau brangus“  M. W. H. Doame. Dirigavo choro vadovė Jūratė Dūderienė. Šiam chorui teko garbė pažinti ir patirti visą vargonininkų Sprindžių  dinastiją. 1938 m. choras dalyvavo giesmių šventėje Tauragėje, vadovaujant tuometiniam vargonininkui Martynui Sprindžiui.

Image

 Šakių evangelikų liuteronų parapijosmoterų ansamblis atliko tradicinę evangelšką giesmę„Jėzau skaisčiausias“ ir „Pleno sunt coelo“ J.Depre. VadovėLina Kelertienė

 Image

 Plikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijų choras „Berželis“, vadovaujamas Gintarės Stankūnaitės  ir kun. Liudviko Fetingio atliko „Jėzaus meilė“  T. ir M.: autorystė nenustatyta,  ir Viešpatie, pasitikiu Tavim“, Johan Sebastian Bach. Dirigavo choro vadovė Gintarė Stankūnaitė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą  Plikių parapija turėjo savo chorą bei teatro grupę „Beržas“, todėl tęsiant šią gražią tradiciją, choras pavadintas „Berželiu“ – mažybiniu vardu, nes 1994 metais, sujungus prieš metus Plikių ir Dovilų parapijų kunigo suburtus jaunimo ansamblius, choristų dauguma buvo 15-16 metų jaunimas.   

Image

 

 Klaipėdos ir Kretingos evangelikų liuteronų parapijų jungtinis chorasgiedojo Manfred Siebald „Šaltinis“ ir Friedel Berlipp „Dievo malonė didi“,dirigentė IrenaTumelionytė. Chorų vadovai:

Irena Tumelionytė (Klaipėdos ev. liut. parapijos choras), Inga Parvainytė (Klaipėdos ev.liut. parapijos jaunimo ansamblis „Gloria“), Inga Petkūnienė (Kretingos ev. liut. parapijos jaunimo ansamblis), MartynasValančius (Kretingos ev.liut. parapijos choras), chormeisteris BronislovasSkirsgilas (Klaipėda).

Image

  Vilniaus evangelikų reformatų parapijoschoras „Giesmė“ atliko Wolfgang Amadeus Mozart (1756-1791) „Selontan ben mio tu sei“, Kv 438 („Iš tolybių meile mano“), ir Johan Sebastian Bach „Jesus bleibt meine Freude“  („Mano džiaugsmas ir linksmybė“), BWV 147. Pastaruoju metu chorui vadovaujaGražina Petrauskaitė. Prieš metus, 2005 m. birželio mėnesį, Vilniuje choras „Giesmė“ garbingai sugiedojo Giesmių šventės jungtiniame chore bei M. K.Čiurlioniui skirtame festivalyje Druskininkuose, tai buvo ir paskutiniai choro pasirodymai su ilgamete jo vadove Tamara Blažiene, kuriai choristai dėkingi už ilgametį kruopštų ir profesionalų darbą bei išskirtinį repertuarą.

Image

 LEBMS kamerinis jaunimo choras „Cantate Domino“ (Klaipėda) atliko Christian Heinrich Rinck „Tėve mūsų“, tekstas iš Mato 6,9-13a, ir John Rutter „Viešpatie, Tau giedam“. Chorui šiuo metu vadovauja Edita  Fiodorova.  

 Image

 Šilutės, Pagėgių ir  Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų parapijų jungtinis choras pagiedojo H. L. Raask, M. Svensson, Psalmė 139.5„Apsupai mane“, ir „Vergų chorąiš operos „Nabukas“, Giuseppe Verdi. Dirigentas Valteris Matulis. Chorų vadovai: BirutėVitonienė (Žemaičių Naumiesčio ev. liut. parapijos choras), EvelinaNorkienė (Pagėgių ev.liut. parapijos suaugusiųjų vokalinis ansamblis), ValterisMatulis (Šilutės ev.liut. parapijos choras), EditaVaškaitytė (Šilutės ev. liut. parapijos merginų vokalinė instrumentinė grupė).

 Image

  Baigiamąją „Giesmių šventės“ dalį pradėjoPlikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijų pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas kun. LiudvikoFetingio. Orkestrui griežiant, visi giesmininkai pamažu kilo iš bažnytinių suolų ir užėmė savo vietas ant pakylų altorinėje dalyje, tarsi susiliedami vientisoje Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio tapytoje altoriaus sienos freskoje, kurioje dailininkas pavaizdavo didžiausią įtaką krikščioniškajam tikėjimui dariusius žmones. Nuo Adomo ir Ievos, Nojaus, Mozės, didžiųjų reformatorių Martyno Liuterio, Ulricho Cvinglio, Jono Kalvino, Pilypo Melanchtono, didžiųjų muzikų J.S.Bacho, G.Fr. Hendelio ir daugelio kitų svarbių Reformacijos šalininkų freska tarsi nusidriekė iki pat šių dienų, naujųjų laikų evangeliškų bažnyčių aktyviausių ir svarbiausių žmonių - kunigų, misionierių, chorų vadovų,  giesmininkų.

Image

Image

 

 Jungtinis choras atliko choralinę kantatą „Viešpatį liaupsink“, harmonizuotą vokiečių kompozitoriaus Helmuto Walchos, kuriai tekstą parašė Joachimas Neanderis (1680), pagal XVII a. melodiją. Grojo Šilutės evangelikų liuteronų parapijos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas GražvydoRailos, akompanavo RenataMoraitė. Dirigavo giesmių šventės vyr. dirigentas ir meno vadovas -Bronislovas Skirsgilas.

Image

  Kantata užbaigiama išplėtota kadencija„Viešpatie Tau garbė, Amen“.

  Po galingo ir didingo Viešpaties pagarbinimoLELB vyskupas Mindaugas Sabutis sukaupė visus „Tėve mūsų“maldai, po kurios palaiminimo susirinkusiuosius, o jungtinis choras giedojo  „Palaimos linkėjimą“– muzika Günter Schwarze, diriguojantŠilutės evangelikų liuteronų parapijos choro vadovui Valteriui Matuliui.

 Šventei baigiantis, kiekvienam choro vadovui buvo įteikiami padėkos raštai, puokštės gėlių (jas, asmeniškai prisidėdamas prie „Giesmių šventės“ paramos, visiems vadovams dovanojo parapijos klebonas kun. Remigijus Šemeklis), choristams buvo dovanojami nauji ir labai gražiai išleisti jubiliejiniai bukletai apie Šilutės ev. liuteronų bažnyčią.

Visų dalyvių vardu nuoširdžiai dėkoju „Giesmių šventės“ organizaciniam komitetui:

Giesmių šventės vyr. dirigentui Bronislovui Skirsgilui, Šilutės ev. liut. parapijos kunigui RemigijuiŠemekliui,LEBMS administratorei LindaiŠemeklienei, LEBMS buhalterei Ingridai Kriaučiūnaitei. Dėkojame visiems, prisidėjusiems malda, mintimis, darbais ir patarimais, kad ši „Giesmių šventė“ taptų mūsų visų sielos švente ir džiugintų mūsų širdis.

Dėkojame „Giesmių šventės“ remėjams:

Vokietijos bažnytinėms organizacijoms, Martyno Liuterio Sąjungai (Martin Luther Bund, Vokietija), Šilutės seseriškai Emmericho parapijai Vokietijoje.

Giedodami paskutinę visuotinę šventės giesmę „Taigi imk mano ranką ir vesk mane“, imdami vieni kitiems už rankų, kiekvienas širdyje vieni kitiems linkėjome:

 „Iki pasimatymo Giesmių šventėje kitais metais!“.

 

                                                                                                                   Laura Matuzaitė,

                                                                                                               LEBMS valdybos pirmininkė

Prisiminimai iš „Giesmių giesmelės“ šventės Alkiškių evangelikų liuteronų parapijos bažnyčioje

Šventė jau praėjo, atrodo viskas buvo gerai. Tačiau pradžia buvo sunki ir jaudinanti. Juk toks didelis renginys mūsų parapijoje įvyks pirmą kartą. Norime, kad viskas būtų labai gerai. Rūpesčių daug. Parapija kaimiška, bet bažnyčią nuo kaimelio skiria plentas, kuriuomašinos zuja kaip mieste.

Į šventę suvažiuos vaikai ir jaunimas. Kad kas nors neatsitiktų. Parapijos pirmininkė Rasma Vasiliūnienė skuba į N.Akmenės savivaldybę derinti šių visų klausimų. Šventės laikotarpiui skiriami policininkai, kad budėtų, kad saugotų mūsų jaunuosius giedorėlius nuo nelaimių. Kaimo karčiamėlė nedidelė, o giedorėlių laukiamaapie 350. Kaip juos reikės pamaitinti? Juk šventė užsitęs ilgai, o dalyviai suvažiuos iš visos Lietuvos. Taigi, rūpesčių daug, o kunigas gyvena Kaune. Jis ruošia prisegamas prie krūtinės žymes, kad aiškiai skirtųsi dalyviai nuo klausytojų. Sukomponuojamas ženklelis su bažnyčios paveikslu. Tai juk bus koks tai prisiminimas apie mūsų bažnyčią.

Image

Alkiškių trio 

 

            Kyla klausimas, kaip reikėssutalpinti dalyvius ir svečius? Juk bažnyčioje yra apie 200 vietų, o dalyvių laukiame tiek daug. O kur dar klausytojai? Penktadienio vakare dar daug lakstymo, paskutiniųpasiruošimo darbų užbaigimas.

 

            Pagaliau išaušo gegužės šeštosios rytas. Dievas davė gražų orą. Pagaliau pradeda atvažiuoti dalyviai, o laikas bėga taip greitai. Alkiškių bažnyčia yra kapinėse, apaugusi dideliais medžiais. Parapijos tarybos pirmininkė prie vartų laukia svečių ir duoda pagrindinius nurodymus kur kreiptis, kur registruotis. Dalyvių vadovai užregistruoja savo ansambliukus ir gavę dalyvių žymes, jas išdalina dalyviams. Pasirodo, kad dalyvių atvyko apie 290. Iš jų 28 iš Latvijos; iš Ogres ir Jelgavos parapijų. Be dalyvių, buvo atvykusių ir svečių ir parapijiečių pasiklausyti šventų giesmių giedojimo ir muzikos garsų. Ir kaip nekeista – beveik visi tilpo bažnyčioje. Juk dalyviai, tai vaikai ir jaunimas ir jie tiek daug vietos neužima kaip suaugusieji.

Image
Eisena 
 

            Pagaliau, šiek tiek po 11 valandos nuo vartų ateina dalyvių eisena, kurią veda vyskupas Mindaugas Sabutis. Visi sueina į bažnyčią. Vyskupas M.Sabutis pasveikina dalyvius ir svečius psalmės žodžiais lietuviškai, parapijos kunigas E. Laiconas latviškai, Kretingoskunigas D.Petkūnas skaito maldą. Trumpas atidarymo pamaldėles lydi paruoštuose lankstinukuose šventei ir Motinos dienai skirtos giesmės. Vyskupas prašo pakelti rankas tiems, kurie pirmą kartą Alkiškiuose. Pakyla rankų miškas. Tai rodo, kad kitų yra labai nedaug. Daug parapijiečių, matyt, gal dėl pavasario darbų, neatvyko į šią šventę. Gaila, gal tai būtų daugelyje vaikų įžiebę noro dalyvauti kitą kartą tokioje šventėje. Nors vietiniame rajono laikraštyje „Vienybė“ buvo skelbta, bet ir vietinių gyventojų dalyvavo nedaug.

Image
Petkūnaičių giesmelė 
 

             Skelbiamas šventės atidarymas. Pirmiausia duodama pradėti šeimininkams. Pasirodo, kad per trumpą laiką vargonininkas Imants Vėžuks paruošėtrio, kuris ir pradėjo šventę. Po to pagal registracijos sąrašą giedojo ir grojo visi kiti šventės dalyviai, kurių buvo 25 kolektyvai, atvykę iš 20 parapijų. Viskas sekėsi puikiai. Svarbiausia, kad dalyvavo net ir iš labai mažų parapijų, o kai kurių didesnių parapijų atstovų, deja, nebuvo. Tai yra gana geras rodiklis parapijų vadovų aktyvumo ir noro dalyvauti bei ugdyti pomėgį krikščioniškai giesmei įvertinimo pavyzdys. Ypač malonu buvo stebėti kaip mažos mergaitės gieda. Tai tiesiog krikščioniškos sėklos sėja į ateinančios kartos širdis.

 

            Pasibaigus dalyvių pasirodymams, kolektyvai apdovanojami švemtės diplomais ir atmintine apie Alkiškių parapiją, bei skaniomis dovanomis. Padėkojama organizatoriams: N.Akmenės vicemerei p. Eugenijai Meškienei, kaimo seniūnui p. Romualdui Kulvinskui, vyskupui Mindaugui Sabučiui ir kitiems organizatoriams.

Image
Vyskupo interviu 
 

            Šventės oficialioji dalis baigiamaVyskupo padėka ir visuotine malda. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugaiir visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo ir labjausia mažiesiems šventės dalyviams.

 

            Šventėje gausiai dalyvavoirtelevizija: Respublikinė LTV laida „Kelias“, vietinė iš Ventos, parapijų filmuotojai savo parapijų pasirodymui įamžinti. Kadangi respublikinė televizijarodo tik 15 minučių laidą, tai Ventos televizija žadėjo parapijos norintiems paruošti pilnąlaidą. Reporteriai kalbėjosi su dalyviais ir parapijos atstovais.

 
 

            Po daugiau kaip 4 valandastrūkusios „Giesmiųgiesmelės“šventės visi nuvažiavo prie kaimo užeigos, tačiau čia jau reikėjo valgyti 2 pamainomis. Plikių – Dovilų orkestras, kurio vadovas kunigasFetingis, grojo, o laukiantieji šoko, o kas nešoko, ilsėjosi palapinėse. Žinoma, galima buvo išnešti maistą ir į lauko palapines, bet mintis pavėlavo.            .

 

 

 

Alkiškių ev. liuteronų parapijos kunigas

 

Erikas Laiconas

„Giesmių giesmelė 2006“ Alkiškių bažnyčioje

Gegužės 6 d., Motinos dienos išvakarėse, Lietuvos ir Latvijos pasienio kaime mus pasitiko saulė, gaivus pušyno dvelksmas, šviesią pagarbą ir atminties jautrumą žadinančios, gražiai puoselėjamos kapinaitės, priglaudusios greta ir turtingus, ir vargšus, ir latvius, ir lietuvius, abiejų 1 pasaulinio karo fronto pusių nežinomus kareivius ir bažnyčios kunigą. Visa tai supa Alkiškių bažnyčią, atvėrusią duris šimtams jaunųjų giesmininkų iš visos Lietuvos bei svečiams iš Latvijos.

Paskutiniosios pasirengimo minutės – jaudulio neslėpė pirmąkart tiek daug svečių priimantis Alkiškių parapijos aktyvas: pirmininkė R. Vasiliūnienė, Švagerių šeima, ypač kunigo E. Švagerio našlė M. Švagerienė. „Ir graudu, ir linksma, – sakė ji, - gaila, kad velionis vyras nesulaukė tokios šventės“. Kažkada čia virė gyvas latvių bendruomenės gyvenimas, kuriame aktyviai dalyvavo ir kun. E. Švageris, buvo rengiamasi net Lietuvos latvių dainų šventei, kurią nutraukė karas. O linksma todėl, kad laukiama iškilmingos dienos, kad taip nuteikia Plikių ir Dovilų orkestro maršai, o jų ritmu trypčioja eisenai besirikiuojantys pakiliai nusiteikę giesmininkai.

Vyskupo M. Sabučio kapinių taku vedami jie įžengia į bažnyčią, vikriai užima suolus ir darniai užtraukia pirmąją bendrą giesmę. Šventę atidaro Vyskupo malda, kun. E. Laicono sveikinimai dviem kalbomis giesmininkams, mamoms, svečiams, bendros giesmės, lydimos ne tik orkestro, bet ir vis dar kojomis minamų bažnyčios vargonų. Tarp klausytojų – alkiškiečiai, akmeniškiai, seniūnas ir vicemerė. O tai reiškia, kad ši diena svarbi visiems – ir giedotojams bei jų vadovams, ir apylinkių bendruomenei. Ne paslaptis, kad iki šiol šiuose kraštuose liuteronų konfesija buvo suprantama kaip „latvių tikėjimas“, ir menkai kas įsivaizdavo, kad Lietuvos evangelikai gali giesmei sukviesti tokį būrį lietuviško jaunimo. 

Šventė vyko kaip iš natų – giesmė keitė giesmę, visi atlikėjai buvo ne tik gerai pasirengę, bet ir nuoširdūs, draugiški, klausėsi vieni kitų ir palaikė, į programą puikiai įsiliejo ir svečiai – Jelgavos ir Ogrės bažnyčių ansambliai. Jie žavėjosi švente ir prašėsi vėl pakviečiami, juolab kad, jų ir alkiškiečių džiaugsmui, renginys vyko dviem kalbomis. Dauguma dalyvių vykdė šventės nuostatus: repertuare buvo nemažai lietuvių autorių kūrinių, skambėjo protėvių sukurtos liaudies melodijos, naujai interpretuojamos giesmės iš tradicinių giesmynų. Nuo darželinukų iki studentų, nuo „veteranų“ iki naujokų (šįkart neringiškių) – toks buvo dalyvių amžius, jų giedojimas, apranga ir laikysena darė įspūdį, kad šventės lygis nuolat auga.

Išmokti švęsti – tai labai svarbu šiais laikais, kai dažnas tautietis ne tik neprisimena, kad už visas šventes turi dėkoti Dievui, bet priešingai, tūlas brangų poilsio laiką dovanoja savo sielos priešui – svaigalams, tinginiui, netikriems draugams. Šventės apvainikuoja padarytą darbą ir suteikia jėgų naujam jo etapui – puoselėti jaunimo dvasingumą, neleisti sustingti bažnyčios gyvenimui, išlaikyti sąlygas kartų perimamumui. Giesmių šventė – tik viena iš jaunimo „pririšimo“ prie krikščioniškųjų vertybių formų. Yra ir kitų, bet pradžių pradžia – šeimoje. Taigi ir ši šventė – padėka Dievui už mūsų Motinas, kurių širdies ištikimybė ir būdo tvirtumas yra patikimiausias Bažnyčios bendruomenės ramstis.

Po šventės dalyviai buvo sočiai vaišinami pietumis, o kad neprailgtų, visus linksmino „Vorusnėlės“ kapela, aktyviausi šoko užeigos kiemelyje, kiti, seniai besimatę, tiesiog šnekučiavosi. Valgio laukimas ir tebuvo bene vienintelis šio renginio organizavimo „kabliukas“, tačiau gražus oras ir gera nuotaika išlaikė gerus įpsūdžius, kuriuos giesmininkai vežėsi namo, prižadėję kitąmet dar aktyviau dalyvauti „Giesmelėje“.

Ačiū Evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugai,  nuoširdžiai padirbėjusiai Alkiškių parapijai, supratingai Akmenės savivaldybei, giedotojams ir jų vadovams, svečiams, kunigams, klausytojams – visiems, kas kartu kūrėme šią šventę. Iki susitikimo kitąmet.

Dalia Kiseliūnaitė

GIESMIŲ ŠVENTĖ, Minint 10 –ajį Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugos jubiliejų 2005 metais

Su dideliu džiaugsmu ir dėkingumu prisimename chorų šventę Lietuvoje, kuri minėjo 10 - ąjį LEBMS jubiliejų. Į šventę mus pakvietė LEBMS sandraugos vadovė Laura Matuzaitė. Tai buvo tikrai gerai pavykusi šventė, kartu garbinant Viešpatį. Tuo pačiu tai tikėjimo sustiprinimas kirkščioniškoje bendystėje.Visų pirmiausia tai buvo Evangelijos skelbimas, ir mielaširdingas Dievo dėmesys žmonėms per Jo sūnų Jėzų Kristų. Skaičiumi nedidelei evangelikų liuteronų bažnyčiai, yra labai svarbi ir neišmatuojamai vertinga ši kasmetinė chorų susitikimų šventė ir žinoma iš to kylanti visa aktyvioji bažnytinės muzikos veikla su stoginės organizacijos pagalba. Ši misija verta didžios palaimos. Lietuviško giedojimo tradicija, labai stipri lietuvių tautinio indentiteto savimonės išraiška, nuo seno teikė jėgų ir drąsino.  Istorijos eigoje per daugelį epochų, politinių spaudimų ir kultūros nusvetimėjimo, o konkrečiai 1991 metais, galų gale ji tapo gynyba ir tvirtovė prieš galingojo spaudėjo ginklą. Tuo pačiu tik giedojimas krikščioniškoje aplinkoje padėjo išsaugoti ir savają bažnyčią.

 Image

 

Giedojimas, ar tai būtų chorinis giedojimas accapella ar kartu su instrumentiniu pritarimu, tai nėra permatomas, paviršutiniškas papuošalas arba tik pamaldų „pagrąžinimas“, - tai yra Dievo garbinimas platesniuoju aspektu, kada daugelio žmonių lūpos ir širdys atsiveria bendram skambesiui su instrumentais.  Mes, šlovinindami Viešpatį kaip pavieniai krikščionys ir kaip Jėzaus Kristaus parapija, suvokiamame gailestingumą, jėgą ir mielaširdingą Dievo dėmesį per Jėzų Kristų, kuris mums suteikia jėgų tikėti, išpažinti, gyventi meilėje ir viltyje dažnai net ir nekrikščioniškoje, bedievėje aplinkoje ir sunkiose gyvenimo situacijose. Visą tai mes artimai pajutome choro šventės metu kalbėdami su pavieniais  chorų nariais bei jų dirigentais.

Choro giedojimas kartu su intrumentiniu pritariamu yra Viešpaties garbinimas ir tuo pačiu veiksmingas ir daugiareikšmis Evangelijos skelbimas, kuris pasauliui sako: „Tu esi Dievo pamiltas ir pripažintas ir naujam gyvenimui pašauktas“. Tuo pačiu bažnytiniai jaunimo ir suaugusiųjų chorai yra labai plati bendradarbių grupė parapijoje. Tai atlaisvina mus, kunigus, nuo nepakeliamos pavienės kovos ir tuo pačiu neteologinės naštos, kuri greitai išvargina arba veda klystkeliais. Choro giedojimas ir bažnytinė muzika įvairiomis formomis yra  svarbiausi ir pamatinai akmenys gyvosios parapijos atstatyme. Kad ilgainiui išlaikyti ir vis stiprinti chorus ir ansamblius šioje gyvybiškai svarbioje parapijų atstatymo funkcijoje, yra nepakeičiamai reikalingi visos Lietuvos ev. bažnyčių chorų susitikimai, kaip šios kasmetinės chorų šventės. Tuo būdu chorai yra iškeliami iš neskaitlingų ir geografiškai dažnai viena nuo kitos nutolusių parapijų izoliacijos, tuo įžiebiamas naujas džiaugsmas, naujas nusiteikimas ir didesnis stimulas dirbti toliau, kuris bažnytiniems chorams visada yra labai reikalingas.

Tokie ev. bažnyčių muzikų susitikimai užsitarnaują visos Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios vadovybės didžiulį palaikymą ir paramą. Tuo pačiu vyksta plataus spektro ugdymas bei lavinimas visų ev. bažnyčios muzikų dirbančių visuomeniniais pagrindais. Kad tikslingai būtų siekiama mažųjų parapijų bei visos Bažnyčios atstatymo gerovė, būtų ji gerai organizuota ir koordinuotai vedama, tam reikalinga Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugos svarbi tarnystė, kuri jau savo pirmaisiais 10 - čia egsistavimo metų įrodė mums, savo svarbios ir  pilnos palaimos veiklos veiksmingumą.

Visiems, kurie dėl to tikrai pasiaukojančiai daug dirbo, galime dabar iš visos širdies dėkoti ir išdidžiai pripažinti jų nenuvargstantį, puikų, pilną veiksmingumo angažamentą. Tai turėtų būti daug auksčiau įvertinama, nei tik išoriškai stebimasi.Padėka ir pripažinimas skiriamas visų pirmiausia bažnytinės Muzikos Sandraugos vadovei Laurai Matuzaitei. Šią pareigą ji vygdo su bažnytinės muzikos bei parapijinio tarnavimo iniciatyva ir kasdienine patirtimi kartu su kitais bendradarbiais angažuotai ir labai efektyviai. Tuo pačiu ji pilna džiaugsmo organizuoja ir kordinuoja visą ev. bažnytinės muzikos veiklą nežiūrint į tai, kad  jos visų jėgų šiuo metu paraleliai reikalauja bažnytinės muzikos studijos Bayreuthe. Tačiau padėka reikalinga ne mažiau ir tiems, kurie jai taip energingai padeda vietoje, Lietuvoje. (Tesie padėka ir E-Mail!)

Gyvibingi įvairių amžiaus grupių chorai, vis profesionalėjanti chorvedžių, vargonininkų bei instrumentininkų tarnystė Lietuvos ev. bažnyčiose, tai ir yra šios plačios misijos gardūs ir saldūs vaisiai. Tie patys puikūs vaisiai yra ir metinės bažnytinių chorų šventės, kurios jungiamąja grandimi stiprina dažnai toli viena nuo kitos išbarstytų ev. parapijų tarpusavio ryšius, tuo prisidedant prie augančios bendros bažnytinės savimonės.  Laikinasis bet aukšiausiasis taškas yra šių metų ev. bažnytinių chorų šventė, kurios pagrindine priežąstimi tapo ev. liuteronų bažnyčios 450-ies metų jubiliejus kartu su minima 10-ies metų Sandraugos egzistavimo sukatimi.

Jau vien įvadinis bažnytinis koncertas iš vakaro Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje visų pirmiausia pakerėjo savo įvairiausių stilių vargoniniais kūriniais nuo J.S. Bacho, M.Regerio iki šių dienų kompozitorių. Koncertas buvo tikrai labai puikus ir turėjo užsitarnauti daug daugiau sužavėtų klausytojų. Koncerte grojo  visų pirmiausia vietinės vargonininkės. Tačiau čia pasireiškė ir bažnyčias per muziką rišantis momentas: per aktyviausią Lietuvos ev. bažnyčios muzikos mecenatą, kantorių F.Gutowski iš Vokietijos ir per vokalinį ir instrumentinį ansamblį iš seseriškos bažnyčios Lenkijoje,  Karpatz.

Kadangi maža ir labai graži ev. liuteronų Vilniaus bažnyčia trims šimtams choro giesmininkų, susirinkus per dvidešinčiai bažnytinių chorų ir instrumentalistų, taip pat nemažam svečių būriui bei klausytojams, būtų buvusi tikrai per maža, todėl pagrindinė šventės programa, šeštadienio popietę (birželio 4d.), įvyko tam tikslui labai gerai pritaikytame vidiniame Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, kur ir paprastai yra organizuojami daugelis kultūrinių renginių. Tačiau visa didžiulė „šventinė parapija“ iš pradžių rinkosi į ev. liuteronų bažnyčios kiemą ir sudarę šventinę eiseną, kuri 14.30 val. pajudėjo į šventės vietą judria ir gyvibinga Vokiečių gatve (taip ji vadinasi nuo pat viduramžių, tuomet čia gyveno didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pakviestieji amatinininkai ir pirkliai). Šventinę eiseną vedė Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčios jaunasis Vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas iš Klaipėdos bei atvykusieji garbingi svečiai iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių. Toliau sekė pučiamųjų orkestras ir 6 jaunų giesmininkų nešama bažytinė vėliava su violetiniu kryžiumi ant balto pagrindo, jų pasekoje žengė visi chorai ir likęs svečių burys.  Eisenos metu buvo giedamas choralas „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“ puikiai palydint pučiamųjų orkestro. Tai atrodė kaip gyvas ev. liuteronų mažumos pripažinimas tarp toli persveriančių Romos-Katalikų ir Rusų-Ortodoksų Lietuvos sostinės gyventojų. Tuo kart policija sulaikė eismą gatvėje pirma kartą dėl ev. liuteronų   tikinčiųjų.

Atvykus į gerai paruoštą, gražiai sutvarkytą vidinį Vilniaus mokytojų namų kiemelį,  džiaugsmingai prasidėjo chorų festivalis, kuriame gyvibingai dayvavo pučiamieji orkestrai ir instrumentiniai ansambliai bei lenkų svečių grupė.  Vyskupas Mindaugas Sabutis chorų šventę atidarė nuodugnia pasveikinimo malda. Toliau gyvibingi šventės vedantieji supažindino su šventės eiga pristatydami visus aktyvius dalyvius bei rėmėjus iš savos bažnyčios ir seserinių bažnyčių per Bažnytinės Muzikos Sandraugos vadovę Laurą Matuzaitę, kuri išsakė jiems savo dėkingumą. Šventės centrinis taškas buvo džiaugsmingas giedojimas ir muzikavimas, kur po vieną kartą pasirodė kiekvienas choras ar ansamblis atskirai, tarpuose giedojo visi chorai kartu jungtiniu choru ir taip pat buvo giedamos visuotinės giesmės kartu su visais šventės svečiais.

Tarp chorų pasirodymų kalbėję svečiai iš užsienio, kaip draugai ir bažnytinės muzikos rėmėjai išsakė savo jaudininačius padėkos žodžius  ir džiaugsmą Lietuvos ev. Bažnyčiai dėl pasiekto tampraus sąryšio su Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga. Šventės pabaigoje buvo mielai padėkota aktyviems šventės organizatoriams, ir užsienio svečiams bei remėjams už gražiai įvykusią šventę ir po to sekė malda ir Vyskupo palaiminimas.

Per abi šventines dienas organizatoriams, svečiams ir  bažnytinės muzikos remėjams buvo labai svarbu drauge pabendrauti, asmeniškai pasikalbėti prie pietų stalo, tikimės - ne paskutinį kartą.  Taip yra išoriškai sustiprinama svarbiausia bendrystė tarp tikėjimo brolių ir seserų ir tuo pačiu suteikia gilų ir naują sąryšį. Tai įrodo krikščioniškos bendrystės gyvavimą, kuri kartu gali garbinti Viešpatį.

 

Wolf-Dietrich Lein

Kunigas, misionierius (pencijoje) iš Erlangeno

ir žmona Edeltraut Lein

2005.liepos mėnuo.

 

Vertė Laura Matuzaitė

Nuaidėjo 15-oji „Giesmių giesmelė 2005“

Po dviejų su puse valandos kelio autobusu iš Klaipėdos pagaliau atvykome į Skirsnemunės ev. liuteronų parapiją. Iš tolo nuo gatvės matėsi graži, nedidukė medinė ev. liuteronų bažnytelė, prie kurios jau stovėjo daugelis lengvųjų automobilių bei autobusų. Išlipusi iš autobuso ilgai negalėjau atsigrožėti.

Po dviejų su puse valandos kelio autobusu iš Klaipėdos pagaliau atvykome į Skirsnemunės ev. liuteronų parapiją. Iš tolo nuo gatvės matėsi graži, nedidukė medinė ev. liuteronų bažnytelė, prie kurios jau stovėjo daugelis lengvųjų automobilių bei autobusų. Išlipusi iš autobuso ilgai negalėjau atsigrožėti. Kitaip nei daugelis lietuvių, aš tokioje vaikų giesmių šventėje dalyvavau pirmą kartą, viskas atrodė nauja bei jaudinama: visur šmirinėjo daug vaikų bei jaunimo, bažnyčioje taip pat vyko nuolatinis judėjimas, vieni norėjo dar repetuoti, kiti ką tik pabaigę repetavimą bėgo dar pasipuošti, susitvarkyti iki šventės pradžios. Vaikščiodama prie bažnyčios, taip pat susitikau jaunimo grupeles, kurios vis dar repetavosi savo giesmeles pakutinįkart prieš šventę.

Image

Tačiau juk ne tik giesmės turėjo gražiai skambėti, bet ir išorė privalėjo atitinkamai derėti. Mačiau, kad ir mamos vienur bei kitur jaunoms mergaitėms padėjo susitvarkyti: pynė kasas, rišo spalvotomis juostomis, tvarkė sukneles. Visur tvyrojo dalykinis veiklumas, aktyvumas, jaudulys ir kartu tipiškas lietuviškas ramumas. Nieko tokio, kad ir tradicinė šventinė eisena į bažnyčią prasidėjo ne lygiai vienuoliktą valandą, o šiek tiek pavėluotai. Eisena atrodė tikrai įspūdinga: jaunuosius giesmininkus, lydint trimitų garsams, grojant Plikių-Dovilų pučiamųjų instrumentų orkestrui, vedė parapijos kunigas Mindaugas Kairys, LELB vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas Jonas Okas, 20 metų tarnavęs Skirsnemunės ev. liut. parapijoje. Eisena pamažu pajudėjo nuo parapijos namų link bažnyčios, kurioje labai greitai tapo ankšta. Apie 300 vaikų bei jaunimo taip pat ir klausytojų turėjo sutalpinti šie Dievo namai. Po parapijos kunigo M. Kairio, LELB Vyskupo bei kun. J. Oko sveikinimo žodžių ir dviejų bendrų giesmių, prasidėjo 15 - oji evangelikų liuteronų bažnyčios vaikų šventė „Giesmių giesmelė“, kuri tęsėsi be pauzių ir be jokių pertraukų net keturias valandas, džiuginant susirinkusiuosius vien tik giedojimu. Šventėje dalyvavo net 22 labai skirtingi chorai, jaunimo grupės, ansambliai atvykę iš 20-ties parapijų iš visos Lietuvos. Taip pat ir svečiai iš Latvijos Ogrės parapijos, jau antrus metus dalyvaujamtys mūsų „Giesmių giesmelėje“.

Image

Lietuvos bažnytinės muzikos gyvybingumą parodė plati repertuaro įvairovė - nuo tradicinių liaudies giesmių iki modernaus pop-stiliaus, a Capella arba su akompanimentu, vienbalsiai ir daugiabalsiai, lietuvių, latvių ir anglų kalbomis giedojo dideli chorai, mažos giedojimo grupelės, duetai, tercetai, mažiukai ir vyresnieji solistai, profesionalūs ansambliai ir draugų būreliai muzikuojantys tik savo malonumui. Tačiau vieną bendrą bruožą turėjo visi kolektyvai: su džiaugsmu ir didžiuliu įsijautimu iš kiekvienos širdeles liejosi gražiai išmoktos giesmelės, garbindamos Viešpaties vardą. Tokią plačią įvairovę buvo labai sunku įvertinti bei aprašyti. Vis dėlto keletą ansamblių noriu išskirti: pvz. tarp lietuvių jau daug draugų turintys latvių choristai buvo sutikti plojimų audra, jie giedojo ne tik modernias giesmes latvių ir anglų kalbomis, tačiau paskatino vienos giesmės priegiesmį giedoti kartu visus klausytojus. Latviški žodžiai buvo greit išmokti ir netrukus suskambėjo visa bažnyčia daugiabalsiai ir džiaugsmingai: „Debess sirdī man“ (Dangus mano širdeleje). Po to šiek tiek kitokią modernią krikščionišką muziką pateikė dvi jaunos giesmininkės giedodamos duetu aistringas bei uždegančias melodijas, pačios pritardamos gitara bei akordeonu. Neišdildomą įspūdį paliko Mažosios Lietuvos ansamblis „Vorusnėlė“, kuris maloniai nustebino ne tik gražiais tautiniais drabužiais, bet ir senomis tradicinėmis giesmėmis. Ne tik muzikalumas, bet ir išorė buvo labai įvairiapusiška. Galima buvo grožėtis labai plačiu išoriniu spektru - nuo tradicinių aprėdų puošnumo iki pankiško stiliaus, nuo elegantiškumo iki atsainaus aplaidumo. Spalvingi lietuviški tradiciniai drabužiai, juodi ir balti arba tik juodi koncertiniai kostiumai, paįvairinti viena spalvinga detale, pvz. saulėgražos žiedu arba spalvinga skarele, ar kaklaryšiu, raukiniuotos puošnios suknelės arba papraščiausi džinsai ir megztiniai. Ir čia buvo matomas vaikų ir jaunimo kūrybiškumas bei džiaugsmas visam tam, ką jie daro.

Image

Giedojimo maratono pabaigoje nebuvo stokojama dėkingumo: parapijos šeimininkai dėkojo visiems chorams ir chorų vadovams už didžiulį ir prasmingą darbą bei atsidavimą, atvykusieji dėkojo šeimininkams už nuoširdų bei labai šiltą priėmimą, taip pat ir rėmėjams bei organizatoriams aplodismentų tikrai netrūko. Su malda „Tėve mūsų“ ir viena bendra giesme „Taigi imk mano ranką ir vesk mane“ buvo baigiama „Giesmių giesmelės“ oficialioji dalis. Po to visi šventės dalyviai rinkosi prie bažnyčios paradinių durų bendrai atminimo nuotraukai ir pagaliau galėjo pasivaišinti užtarnautais pietumis. Skaniomis dešrelėmis bei bulvių koše besivaišinant, pamažu buvo jaučiama ir gražios vaikų šventės pabaiga. Chorai vienas po kito ruošėsi kelionei atgalios į savas parapijas, taip pat ir mes lipome į savo autobusą, kuris mus parvežė į Klaipėdą. Ir, nors buvome išsisėmę bei nuvargę po ilgos dienos, visi su džiaugsmu galvojome apie būsimą susitikimą kitais metais…

Johanna Clotz

išvertė Laura Matuzaitė

 

P.S. Straipsnelio autorė nevardino visų dalyvavusiųjų kolektyvų nei pavardžių, bet veikiau pateikė savo pastebėjimus užsieniečio akimis. Tačiau aš labai noriu visų dalyvavusiųjų giesmininkų, o ypač vadovų nuoširdžiai paprašyti parašyti „Giesmių giesmelės“ organizatoriams daugiau savo įspūdžių bei pastebėjimų, taip pat ir pastabų dėl organizacinių nesklandumų. Į jūsų laiškus mes būtinai atsiliepsime bei pasinaudosime organizuodami kitas „Giesmių giesmeles“. Mums rašyti galite adresu: LEBMS, Pylimo g. 2, 91249 Klaipėda, arba el.paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it o taip pat man asmeniškai: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

 

LEBMS valdybos pirmininkė

Laura Matuzaitė

 

 Image

 Image

 Image

March 18, 2019, 7:24 pm. Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Powered by Joomla! and the top 10 online poker sites