XV-ajam Klaipėdos giedojimo ir vargonavimo seminarui pasibaigus

Created on Tuesday, 03 July 2012

Visada laukiu rugpjūčio mėnesio, giedojimo seminarų Kražiuose ir Klaipėdoje, kai visą savo laiką galiu skirti muzikavimui, kai esu su žmonėmis, kuriems to irgi reikia. Tai vieninteliai neuždari (skirti ne vieno choro dainininkams) vasaros kursai Lietuvoje. Pirmą kartą apie tai susimąsčiau, kai choras.lt gavo laišką iš Prancūzijos: Strazburgo filharmonijos simfoninio orkestro mėgėjų choro tenoras prašė informacijos apie chorinio dainavimo seminarus Lietuvoje rugpjūčio pradžioje “kaip tai įprasta Europoje”. Lietuvoje toks atostogų leidimo būdas dar nėra labai įprastas, vyresni žmonės mieliau darbuojasi savo sodeliuose užmiestyje, jaunesni mėgaujasi kelionėmis į kitas šalis, vis tiktai vis daugiau Lietuvos piliečių renkasi sporto, amatų, dailės, muzikines stovyklas, kuriose realizuoja poreikį tobulėti ir bendrauti su vienminčiais.

Jei į Kražius pirmą rugpjūčio savaitę šiemet sugužėjo beveik 90 grigališkojo choralo giedotojų, tai Klaipėdos giedojimo ir vargonavimo seminaro organizatoriai sulaukė triskart mažiau entuziastų. Panašiai kaip ir Kražiuose, kur užsiėmimai vyko trimis srautais – vaikų, pagrindinės grupės ir meistriškumo kursų, Klaipėdos seminaro jaunesni (4-12 metų) ir vyresni (15-60 metų) dalyviai dirbo pagal atskiras programas. Vaikai turėjo net keturis vadovus – muzikos mokytoją ir choro vadovę Editą Gložaitienę, režisierę Laurą Šakurskytę Žilinskienę ir du “tėvelius” Valdą Miliauską ir Simoną Gofmonaitę, prižiūrėjusius ir žaidusius su jaunaisiais artistais pertraukų metu ir laisvalaikiu. Tikrai labai intensyvaus darbo rezultatas – miuziklas “Pasaka apie Dievo vaikelį” pagal V.V. Landsbergio “Angelų pasakas”, kuriame vaikai dainavo, grojo, šoko ir vaidino, ir tai darė taip meistriškai, kad sunku buvo patikėti, kad tai tik savaitei iš įvairių Lietuvos kraštų susirinkę vaikai, o ne vienos teatro studijos auklėtiniai.

Suaugusiems choro ir vargonų repeticijas vedė šiaurės Vokietijos muzikos direktorius Hansas Jurgenas Wulfas (nuotr.). “Kokios yra muzikos direktoriaus Vokietijoje pareigos?” - paklausiau Hanso Jurgeno. “Esu atsakingas už bažnyčių vargonininkų ir chorų vadovų darbą. Organizuoju ir vedu kvalifikacijos kėlimo kursus, apmokau naujokus, parenku naujus vargonininkus ir chorvedžius, seniesiems išėjus į pensiją. Tenka spręsti ir konfliktus, iškilusius (dažniausiai) tarp vargonininkų ir kunigų bei daug kitų organizacinių administracinių darbų – leidyba, vargonų priežiūra ir kita.”

Hansas Jurgenas visiems seminaro dalyviams paliko labai malonaus, draugiško ir labai darbštaus žmogaus įspūdį. “Dirbote labai intensyviai – nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro su choru ir vargonininkais. Tur būt pavargote...” - provokavau svečią, kuris tik juokėsi iš tokių klausimų: “Ne ne, viskas buvo puiku, galėjau dirbti nesirūpindamas buitiniais dalykais. Tokios patirties – dirbti su gana skirtingo pajėgumo dainininkais viename chore - dar neturėjau, pirmomis dienomis trikdė ir tai, kad kievienas mano žodis buvo verčiamas į kitą (lietuvių) kalbą, bet greitai pripratau. Labai džiaugiuosi pas jus atvykęs, dirbau su malonumu, nes mačiau jūsų entuziazmą, norą muzikuoti.” Suaugusiųjų choras koncertams Klaipėdoje ir Nidoje paruošė “Romantinės bažnytinės muzikos” programą: Ch. V. Stanford “Magnificat und Nunc dimittis” in B-Dur, op. 10; J.G.Rheinberger “Mišios chorui ir vargonams” (Kyrie ir Gloria); F. Mendelssohn Bartholdy “Veni Domine” (atliko seminaro moterų choras) ir G.Rathbone “Rejoice in the Lord always”. Chorui dirigavo H.J. Wulf, akompanavo Asta Kvasytė ir Renata Moraitė.

“Norime, kad ir kitais metais atvažiuotumėte pas mus,” - atsisveikindami sakėme Hansui Jurgenui. “Tikiuosi, taip ir bus...” - išgirdome ir viliamės, kad ne paskutinį kartą spaudėme ranką chorvedžiui ir vargonininkui iš Vokietijos.

Rasa Mikalajūnienė

December 13, 2017, 6:57 pm. Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Powered by Joomla! and the top 10 online poker sites