2002 metų seminaras

Created on Friday, 16 August 2002

2002 m. seminaro tema „Visuotinis giedojimas“. Programoje – daugiausia kantoriaus Frieder Gutowski (Vokietija) harmonizuotos giesmės iš rengiamo naujo ev. liut. giesmyno su natomis (kun. L. Fetingis) bei atlikta Gustav Gunsenheimer kantata-choralas „Tvirčiausia apsaugos pilis ...“ (vokiečių kalba).

Vargonavimo pamokas vedė svečias iš Šiaurės Elbės (Vokietija), bažnytinės muzikos direktorius Dieter Frahm bei skaitė paskaitą „J. S. Bacho skaičių simbolika“ (vertė Daiva Galinaitienė).

Seminaro choro vadovė – Tamara Blažienė, jai talkininkavo Laura Matuzaitė.

Paskaitas visuotinio giedojimo tema skaitė Frieder Gutowski ir kun. Liudvikas Fetingis.

Šiaurės Elbės Bažnyčios viceprezidentas Volker Thiedemann vedė kelis maldos vakarus.

Viena seminaro diena buvo skirta konferencijai, kurioje buvo pakviesti dalyvauti ir kunigai. Jos metu kalbėta apie naujai rengiamo giesmyno radakcijos bei leidybos problemas.

BIS ORAT,QUI CANTAT (Augustin)

 

“Dvigubai meldžiasi tas, kuris gieda”

 

Šių metų neįprastai karštą vasaros rugpjūtį, kaip ir ankstesniaisiais penkeriais metais, į Klaipėdą rinkosi Lietuvos evangeliškų bažnyciu giedoriai, chorų vadovai bei vargonininkai. Ši seminarą vienijanti tema: „Parapijinis giedojimas“, sukvietė gan nemažą būrį bažnytininkų iš Klaipėdos raj. Jurbarko, Tauragės, Šilutės, Biržų ir Vilniaus ir kt. Baznyčios muzikams seminaras vyko vieną savaitę, nuo rugpjūčio 11d. iki18d., skaityti pranešimus bei mokyti vargonuoti šiemet buvo pakviesti svečiai iš Vokietijos: kantorius bei himnologas F.Gutowsky (Pfalz), Šiaurės Elbės Bažnyčios tarybos atstovas Pabaltijo šalims (OKR) V.Thiedemann (Kylis) ir Šiaures Elbės Bažnytines Muzikos Direktorius D.Fram (Kylis). Gerbiami svečiai mielai kartu su mumis dalyvavo bei turėjo puikia progą susipažinti su LEBMS veikla. Darbui su choru šiemet buvo kviečiama choro dirigentė iš Vilniaus T. Blažienė. Seminaro užsiėmimai vyko Klaipėdos Universiteto Menu fakulteto auditorijose bei Klaipėdos ev. baptistų bažnyčios patalpose.

 

Ilgus metus LEBMS veikla puoseleja minti apjungti ev. liuteronu, ev. reformatu bei ev. baptistu baznyciu muzikus bendram darbui. Himnologija, bažnytines muzikos istorija bei parapijinis giedojimas yra apsoliuciai vienodai svarbus bei reikšmingi visose evangeliskose baznyciose. Tačiau tenka apgailestauti, kad nei ev. reformatu nei ev. baptistu baznyciu pastoriai bei muzikai nerodo didesnes iniciatyvos.

 

Praejes seminaras tebuvo vienas laiptelis, arba kitaip tariant, tik pasiruošimas igivendinant gražią viziją. Šios vizijos idėja kilo man daugeli metu grojant bei giedant ev.liuteronu baznyciose:

 

-Liturgija, parapijinis giedojimas, chorinis giedojimas, instrumentine muzika - ar tai priešingybės?

 

-Muzika pamaldose..., Muzika pamaldoms..., Pamaldu muzika...

 

- ar matome čia skirtumas?

 

Vieta choriniam giedojimui pamaldose...? -Ar tai koncertas? Parapija šiuo atveju yra klausytojas. -Ar tai aktyvus dialogas tarp choro, parapijos ir teologo.

 

Vieta jaunimui pamaldu metu...? -Ar tai pasyvus klausytojai? -Ar tai aktyvus dalyviai parodantys išskirtinį savo dalyvavimą?

 

-Ar tai aktyvus dalyvaviai bendrame dialoge su kunigu, kartu su visa parapija?

 

Sie, bei kiti panasus klausimai subrandino minti organizuoti baznytines muzikos seminarus kartu su teologijos studentais, diakonais bei kunigais. Atviras pokalbis bei ziniu papildymas yra neabejotinai reikalingas tiek ev. bazn. teologams tiek ir ev. baznyciu muzikams. Taciau tokiam seminarui yra reikalingas labai kruopstus ir geras pasiruosimas. Todel nusprendeme sia gana placia bei svarbia tema isdalinti i keleta seminaru ir sia vasara pradeti seminaru cikla ev.baznyciu muzikams bei teologams -“Parapijinis giedojimas”.

 

Praejusi vasaros seminara sudare trys, tarpusavyje tematiskai tampriai susije mokymosi dalykai:

 

1. Chorinis giedojimas (Meno vad.T. Blaziene, chormeistere L.Matuzaite)

 

2. Parapijinis giedojimas ( Paskaitos bei bendras giedojimas: F.Gutowsky, L. Fetingis,)

 

3. Vargonavimas ( Pradedantiesiems bei pazengusiesiems: D.Fram ir F.Gutowsky)

 
 
 
 
 
 
 

Kiekviena seminaro ryta pradeje giesme, prie bendro pusryciu stalo bendrabutyje, bei gera nuotaika eidavome visi i Klaipedos Universiteto menu fakulteta, kur nuo 9.00 val. ryto iki 13.00 val. vyko chorinio giedojimo uzsiemimai bei paraleliai, vargonų uzsiemimai dviejose grupese.
Siemet vargonu uzsiemimus lanke net 11-ka vargoniniku:
Inga Andreikeviciene ( Jurbarkas), Vytautas Bytautas (Klaipėda), Irena Kalvanaitė - Pavilanskiene (Vilnius), Asta Saldukiene ( Vilnius), Monika Stasiukenaite (Vilnius), Inga Petkuniene ( Klaipeda), Andzelika Tarasova (Klaipėda), Tomas Einikis ( Taurage), Ingrida Kairyte (Taurage), Eva Kalvanaite (Taurage), Valdas Miliauskas (Vainutas).
Kiekvienas turejo nuostabia galimybe kasdien po puse valandos mokytis vargonuoti kartu su kantoriais is Vokietijos. Kai kuriems is ju tai buvo pirmasis susipažinimas su instrumentu karaliumi, pazengusieji turejo puikia galimybe pagilinti savo zinias. Paraleliai vykstantis chorinis giedojimas prasidedavo rytine manksta kunui, balsui bei dvasiai. Visa seminaro chorine literatūra šiemet surinkome i viena sąsiuvini, pagal tam tikra vakariniu pamaldu tvarka (Vesper). Siame sasiuvinyje surinktos, musu parapijose vienbalsiai mielai giedamos, parapijines giesmes: „Dvasia Sventoji ateiki“, „Ganytojas man Viespats yra“, „ Girk Dieva siela mano“, „ Krikscionys dziaukimes didžiai“, „Kelkites garsingai aidi“, „Dziaugsminga sirdimi linksmai“, Liaupsinki Dievą, o siela mano“, „Musu sielos isganingos“, „Ko lauke turi stovėti“. Jos yra pateikiamos kaip chorines giesmes, bei kai kurios pritaikytos giedoti kanonu. Tokiu budu mes praktiskai galejome išbandyti, kaip galima improvizuoti giedant ta pacia giesme chorui ir parapijai kartu arba pakaitomis. Tuo galime isvengti „koncerto“ pamaldu metu. Paskaitų metu buvo labai idomu susipažinti su siu giesmių kilme, raida, giedojimo budais, bei savitumais. Pavyzdžiui kai kurios lietuviškos liaudies giesmiu melodijos tiesiog nesiduoda harmonizuojamos. Taipogi psalmių giedojimas musu baznyciose dar nera prigijes, o stai F.Gutowskio paskaitose, kartu visi giedodami, galejome praktiskai pastebeti psalmiu tonu iprasminima zodziuose. Taip pat vienas is seniausiu daugiabalsio giedojimo žanru - kanonas, tapo mums “prieinamu” giedojimo budu. Be galo idomu ibuvo stebeti, kaip galima pritaikyti kanoniskam giedojimui lietuviu liaudies giesmes, pvz.: „Dvasia Sventoji ateiki“ arba „ Musu sielos isganingos“. Sis sasiuvinys pataisytas bei papildytas netrukus taps trečiuoju LEBMS leidžiamu choru sąsiuviniu (I-asis.: “Viespati liaupsink 2000”, II-asis.: “Jėzus ir mokiniai 2001”, III-asis...? “Vakarines pamaldos –Vesper 2002”).
    Seminare, choro repeticijų metu, buvo atlikta G. Gunsenheimer kantata “Tvirčiausia apsaugos pilis”, taip pat palyginimui giedojome sia M.Liuterio giesme (himna) harmonizuota J.Walterio (1545m.). Si kantata bus ruosiama Giesmiu sventei 2003m. Kadangi i seminara buvo susirinke ev. baznyciu choru vadovai bei vargonininkai, sia giesme patys ismoke, dabar gales ja ruosti su savo bažnytiniais chorais.
    Šio seminaro pagrindine tema buvo “Parapijinis giedojimas”, tad visiems buvo labai idomu susipažinti su einamuoju, naujojo giesmyno su natomis, darbu. Praktiskai nagrinedami ir giedodami giesmes, surinktas ir suredaguotas naujajam giesmynui, akivaizdziai galejome pamatyti, koks milziniskai svarbus ir didziulis darbas jau yra atliktas, taciau jis reikalauja dar atsakingesnio ir kruopstesnio paruosiamojo leidybai darbo. Siuo tikslu, paskutiniaja seminaro diena, buvo organizuota konferencija kartu su kunigais i kuria buvo pakviesti visi ev. liuteronu, ev. reformatu, ev. baptistu kunigai. Si konferencija akivaizdziai parode mums, kiek yra aktuali baznytine muzika musu baznyciose. Svečiai is Siaures Elbes baznycios pasidalino savo ilgamete, giesmynu su natomis, leidybos patirtimi Vokietijoje. Taip pat pastebejo, kad Latvijoje ir Estijoje jau yra naujai isleisti giesmynai su natomis. Taigi dabar nekantriai yra laukiamas lietuviskasis giesmynas, nuosirdziai siuloma visapusiska pagalba. Pasidaline bendromis giesmyno leidybos problemomis, visi konferencijos nariai kartu su seminaro dalyviais turejo puikia proga pasiklausyti D.Framo paskaitos “Skaiciu simbolika J. S. Bacho kuryboje”. Klausydamiesi J.S.Bacho kuriniu, galėjome akivaizdžiai pastebėti bei išgirsti skaiciais uzsifruota, muzikoje uzslepta, Sv.Rasto simbolika. Gilios, dvasingos, be galo idomios ir neišsemiamos J. S.Bacho kūrybos nagrinėjimas, musu baznyciu jauniesiems muzikams padejo geriau suvokti didžiojo kompozitoriaus reikšme bažnytinei muzikai. Baigiamajame vakare kiekvienas seminaro dalyvis gavo sertifikatą, taip pat padėkojome Siaures Elbes baznycios atstovams uz nuosirdu bendradarbiavima bei finansine parama organizuojant tokio pobudzio seminara. Sestadieni 10.00val. seminara uzbaigeme sventinemis pamaldomis, kurias laike kun. V.Tiedeman ir kun. L.Fetingis . Kartu su surinkimu giedojo ir choras, kuris parode per savaite, (t.y. keturias dienas) paruosta chorine programa.

    Tuoj pat po seminaro visi organizatoriai susedome bendram posedziui ir aptareme ateinančiu metu LEBMS organizuojamus renginius: Choru sventes suaugusiems ir vaikams, bei seminarus. Sekantis giedojimo bei vargonavimo seminaras numatomas 2003m rugpjucio 10 -23d. (dvi savaites!). Taip pat dziaugiames galimybe, kitais metais organizuoti dar viena seminara, puciamuju orkestrams. Seminarui vadovauti mielai sutiko baznytines muzikos direktorius Traugot Bauer (Pfalz, Vokietija). Jis zada atvykti i Lietuva su 10 instrumentalistu grupe 2003m liepos men. pabaigoje ir rugpjucio 3 – 10d. organizuoti seminara. Maloniai kviesime visus besidomincius ir grojancius puciamaisiais instrumentais ev. baznyciose. Apzvelgiant tolimesni LEBMS organizacini darba, be vasaros seminaru, planuojame isleisti jau mineta sasiuvini chorams 2003m. Taip pat isversti i lietuviu kalba G.Gunsenheimer kantata „Tvirciausia apsaugos pilis“, bei paruosti sias natas baznytiniams chorams. Giesmiu svente 2003m bus organizuojama Didziojoje Lietuvoje. Labai dziaugtumemes , jei ateinanciais metais visu ev. baznyciu chorai suskambetu Kauno ev. reformatu baznycioje 2003.06.07. Giesmiu giesmele vaiku chorams numanoma organizuoti Mažojoje Lietuvoje – Katyciu ev. liuteronu baznycioje (kun. D.Petkunas ) 2003m. Geguzes pirmaji sestadieni, pries Motinos diena. Tikslesne informacija turėsime po visuotinio LEBMS nariu susirinkimo 2003m kovo men. Be siu organizaciniu darbu Sandraugoje yra verciama himnologine knyga, kuri bus leidziama, kaip mokomoji medziaga, norintiems gilintis i Baznytines muzikos moksla - himnologija. LEBMS ansamblis “Cantate Dominum” (siuo matu vadovaujamas E. Fiodorovos bei I.Miltenienes) planuoja kartu su Kretingos ev. liuteronu baznycios jaunimo ansambliu (vad. I.Tumelionyte) spalio men. vykti i Siaures Elbes baznyciu choru festivali Kopelsberge. Tuo pačiu ansamblis nepaliauja vazineti po parapijas mazesiuose miesteliuose ir skleisti zmonems Evangelija per giesme. Ansamblis kiekvienais metais vis pasipildo naujais giedoriais. Džiaugiuosi, kad jaunimas nesibaigiančioje studijų ir darbų rutinoje vis daugiau ir dažniau randa laiko giesmei, tuo pačiu išmoksta įsiklausyti ir nepamiršti senųjų giesmių, choralų.

 

Te vienybė giesmėje bei maldoje stiprina mus visus bei teikia vilties sunkiai nusakomoje mūsų ateityje.

 

LEBMS pirmininkė Laura Matuzaitė

 

Bayreuto Aukštosios Ev. Liut. Bažnytinės Muzikos Mokyklos studentė

January 17, 2019, 1:22 am. Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Powered by Joomla! and the top 10 online poker sites