Vargonų projektai

Vytautas Sprindys 1924.08.19-2006.01.11

 

Eidamas 82 -sius metus 2006 metų sausio 11 dieną, Panevėžyje mirė vyriausias Lietuvos evangelikų reformatų vargonininkas Vytautas Sprindys.

 Image
 

Liūdime netekę mūsų vargonų patriarcho, senosios evangelikų reformatų vargonų mokyklos auklėtinio- kuklaus žmogaus ir nuoširdaus krikščionio. „Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, - sako Dvasia,- jie turi ilsėtis nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi" (Apr. 14,13)

Vytauto Sprindžio kūnas buvo pašarvotas Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje. Atsisveikinimo apeigos  prasidėjo sausio 13 dieną, penktadienį 18:00 val. Laidotuvės- išlydėjimas šeštadienį 12:00 val. į Sprindžių šeimos kapavietę, Biržų miesto evangelikų  reformatų Liepų kapinėse. 

Vytautas Sprindys gimė 1924 metų rugpjūčio 19 dieną Biržuose, vargonininko Martyno ir Daratos Sprindžių šeimoje. Vyresnės kartos žmonės prisimena šią šeimą su didele pagarba ir meile. Vytauto tėvas, Martynas, vargonavimo meno išmokė visą savo šeimą: žmoną Daratą ir vaikus- sūnus Joną ir Vytautą bei dukrą Olgą. Šios pamokos nulėmė tolimesnį abiejų sūnų gyvenimo kelią. Jonas Sprindys po tėvo mirties perėmė Biržų evangelikų reformatų parapijos vargonininko pareigas, vadovavo parapijos chorui. Vytautas Sprindys baigė Biržų gimnaziją 1943 metais. 1945 metais tėvo skatinamas įstojo į Vilniaus muzikos mokyklos vargonų specialybę. Po metų, mirus tėvui,  studijas teko nutraukti, grįžti į Biržus. Pakeisdamas tėvą vienerius metus vargonavo bažnyčioje, vadovavo chorui. Po to remiamas brolio Jono ir motinos vėl išvyko tęsti studijų į Vilnių.  Konservatorijoje jis tęsė studijas pas  kompozitorių Z. Aleksandravičių, fortepijono klasę - pas prof. L.Dauguvietytę-Malko, muzikos teorijos - pas profesorių J.Gaudrimą, profesorių  K.Galkauską ir kitus.  1953 studijas baigė ir buvo paskirtas dirbti Panevėžio muzikos mokykloje, vėliau J.Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Čia dėstė muzikos literatūrą, solfedį, muzikos teoriją, fortepijono kursą ir dirbo koncertmeisteriu. 1980 metais Vytautas išėjo į pensiją, tačiau liko aktyvus muzikiniame gyvenime. Po brolio mirties ėmė tarnauti pirmuoju vargonininku Biržų evangelikų reformatų parapijai, konsultavo jaunus vargonininkus. Studijavo įvairių kompozitorių kūrybą, labiausiai domėjosi J.S. Bacho kūryba. Vytautas Sprindys įrašė tris audiokasetes, kuriose skamba populiarios evangelikų reformatų giesmės ir klasikinės muzikos autorių gedulingi maršai. Nors gyveno Panevėžyje, bet kiekvieną sekmadienį atvykdavo į Biržus ir iki pat mirties pildė pirmojo Biržų evangelikų reformatų parapijos vargonininko pareigas. Jo prakalbinti vargonai puošdavo Sinodų iškilmingas pamaldas, dvasininkų ordinacijas, įkvėpdavo tikinčiųjų širdis ir skelbė didingą Dievo šlovę. Vytautas Sprindys rūpinosi bendru tikinčiųjų giedojimo lavinimu, pats parengė įrašus, kurių pagalba galėtų mokytis giesmių muzikinio išsilavinimo neturintys ir atokiau nuo parapijos centrų gyvenantys žmonės.

 
Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo vardu

gen. superintendentas kun. R.Mikalauskas

/www.ref.lt/

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų atstatymo projektas

1517 m. Martynui Liuteriui paskelbus savo tezes ir Europoje prasidėjus reformacijai, jo idėjos paplito ir Lietuvoje. Daug kur įsikūrė protestantiškos bendruomenės. 1555 m. Vilniuje, Vokiečių gatvėje buvo pastatyta liuteronų bažnyčia. Daug kartų kentėjusi nuo gaisrų, savo dabartinį pavidalą įgavo XVIII a. tada už Dancige, Karaliaučiuje, Tilžėje, Gardine, Baltstogėje bei Vilniuje surinktas lėšas buvo pastatyti vargonai. Juos pastatė tuo metu žymios Karaliaučiaus vargonų mokyklos atstovas Gerhardtas Arendas Zelle.

 
Greičiausiai tai buvo vieno manualo 10 registrų vargonai. 1888 m. vilnietis meistras J. Radavičius pašalino senąjį instrumentą, praplėtė prospektą ir į jį įstatė naujus 27 registrų vargonus. 1944 m., vykstant karui, buvo padegta bažnyčia, sudegė ir vargonai. Sovietų laikais bažnyčia buvo paversta stalių dirbtuvėmis ir sporto sale.

 Image

1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bažnyčia grąžinta liuteronų bendruomenei. Padedant Lietuvos Vyriausybei bei seseriškoms parapijoms iš viso pasaulio, bažnyčia buvo atstatyta, atkurtas architekto J. K. Glaubico interjeras. Deja, vargonai nebuvo atstatyti. Bažnyčioje nuolat verda muzikinis gyvenimas, rengiami įvairūs koncertai miesto visuomenei ir svečiams.

Bažnyčios Taryba priėmė nutarimą atstatyti vargonus. 2004 m. vargonų statybos firma "Orgelbau Kleis Bonn" iš Vokietijos su L. Pikučio vargonų firma pateikė vargonų projektą. Tai 2 manualų ir pedalų 29 registrų instrumentas, suprojektuotas specialiai mūsų bažnyčiai. Šie vargonai būtų vieni iš nedaugelio Lietuvoje esančių koncertinių vargonų. Projekto kaina – 381 293 eurai.

Į lėšų rinkimą vargonų atstatymui aktyviai įsijungė parapijiečiai, miesto visuomenė, seseriškos parapijos Vokietijoje, muzikiniai kolektyvai „Jauna muzika" ir „Muzika Humana".

Mes prašome savo auka paremti vargonų atstatymą.

 

Image

 

Išsamesnę informaciją galite gauti Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje:

Vokiečių g. 20, 01130 Vilnius,

tel./faks. + 370 5 212 37 92,

el. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Unikaliais vargonais kretingiškis grojo daugiau nei pusšimtį metų

 

Aštuoniasdešimt septynerių kretingiškis Mikas Pipiras – savamokslis vargonininkas. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje jis 54-erius metus grojo unikaliais XVIII amžiaus barokiniais vargonais.

 

 

 Image
 
   PIRMIAUSIAI IŠMOKO GROTI FISHARMONIJA

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą M.Pipiro tėvas dirbo angliakasiu Amerikoje. Grįždamas į Lietuvą jis parsivežė nedidelę fisharmoniją. M.Pipiras sakė, jog jau vaikystėje maigė instrumento mygtukus ir taip pats kažkiek pramoko groti. Vėliau, 1933–1935 m., besimokydamas Kretingos progimnazijoje, lavinosi padedamas muzikos mokytojo.

Gabus jaunuolis 1935 m. įstojo mokytis į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją.

Po trejų metų jam buvo patikėta groti senais ir vertingais Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonais.

Šiuos vargonus 1785 metais padarė Karaliaučiaus karaliaus rūmų meistras Johann Preuss dabartinės Šilutės dalies – Verdainės – bažnyčiai. Vėliau vargonai buvo perkelti į Kretingalės bažnyčią. 1899 m. pastačius evangelikų liuteronų bažnyčią Kretingoje, jie atgabenti čia.

Specialistai mano, jog šis aukšto profesinio ir meninio lygio barokinis instrumentas gali būti vienintelis iš likusių meistro J.Preuss darbų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Dauguma jo sukurtų instrumentų buvo pastatyta Rytprūsiuose ir kartu su bažnyčiomis sunaikinta per karą.

Šiais vargonais M.Pipiras grojo iki 1941 m., kol su mama ir broliais pabėgo į Vokietiją.

Po karo sugrįžęs į Kretingą, jais vyriškis vargonavo dar pusšimtį metų.

 

BUVO AMERIKIEČIŲ, PRANCŪZŲ IR ANGLŲ BELAISVIS

M. Pipiro mama buvo kilusi iš Klaipėdos krašto, todėl šeima turėjo teisę išvykti.

„Norėjau paduoti dokumentus į Berlyno gimnaziją, tačiau atsakė, kad Vokietijai reikalingi karo vyrai, o ne plunksnagraužiai. Štetine lankiau amatų mokyklą. Po to nukreipė į ginklų gamyklą dirbti tekintoju, kol 1943 m. paėmė į kariuomenę“, – pasakojo pašnekovas, stebinęs neįtikėtinai gera atmintimi, tiksliai atsimenantis datas ir detales.

M.Pipiras tarnavo Vakarų fronte, Šiaurės Prancūzijoje. Per bombardavimą buvo sužeistas ir iki karo pabaigos tarnavo štabe.

„Vienerius metus prabuvau amerikiečių belaisviu, po to buvau perduotas prancūzams. Iš jų pabėgau į anglų belaisvių lagerį. Lyginant su prancūzų juodaodžių kareivių iš Alžyro ir Maroko žiaurumu, rusų sargybiniai buvo tarsi angelai. Iš 35 tūkstančių belaisvių lageryje išgyvenome tik 19 tūkstančių, – skaudžiais prisiminimais pasidalijo pašnekovas.– „Kelionėje po Europą“ praleidau lygiai šešerius metus be šešių valandų. 1941-ųjų kovo 13 dieną kirtome sieną ties Bajorais. 1947-ųjų kovo 13-ąją grįžau iš Rygos į Lietuvą“.

M. Pipiras sakė, jog sugrįžti į Lietuvą norėjęs todėl, kad čia grįžo žmona. Du jo broliai liko gyventi Vokietijoje.

 

ŽAVI ŠMAIKŠTUMU, ATMINTIMI IR ERUDICIJA

Vokietijoje įgijęs tekintojo ir frezuotojo specialybes, Mikas Pipiras ir Lietuvoje iki pensijos dirbo šį darbą.

Vyriškis prisipažino, jog suspurdėdavo širdis, kad negali „atsidėti“ muzikai, – jis buvo priverstas žiūrėti šeimos. „Reikėjo nemažai dirbti, kad „palesintum žvirbliukus“ – tris dukras ir sūnų“, – juokavo vargonininkas.

Jo žmona Ana mirė pernai, sulaukusi 79-erių. Mikas Pipiras gyvena su dukterimi Erna ir jos šeima.

Vokiška M. Pipiro kilmė yra įrašyta bažnyčios knygoje. Su šeima jis galėjo išvykti gyventi į Vokietiją, tačiau sulaikė įsitikinimas, kad gerai ten, kur mūsų nėra.

Devintą dešimtį bebaigiąs vyriškis ligi šiol žavi ne tik humoro jausmu, bet ir labai gera atmintimi bei erudicija. Jis gerai moka vokiečių, anglų, rusų kalbas, yra pramokęs prancūzų ir lotynų kalbų. Pašnekovas nepaliauja stebinti į pašnekesius įspraustomis ir kontekste derančiomis lotyniškomis sentencijomis.

M. Pipiras ligi šiol domisi Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios istorija. Jis išvertė iš vokiečių į lietuvių kalbą bažnyčios istoriją, kurią 1908 – 1925 metais surinko Kretingos kunigo Karlo Frydricho Josephi žmona Elzbieta. Švenčiant bažnyčios šimtmetį, šiuos dokumentus Mikui perdavė kunigo giminaitis. Vargonininkas juos saugo ir papildo naujais duomenimis.

Irena Beniušienė

„Plungė“ 2005 04 28

OMNI naujienos

Nauji vargonai Skirsnemunės ev. liuteronų bažnyčioje!

Esame nuošidžiai dėkingi Holzgerligo parapijai (Vokietija) kuri padovanojo Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugai nedidelius vargonus. Šie vargonai 2005 m. balandžio mėnesį bus statomi Skirsnemunės ev. liuteronų bažnyčioje. Šiuo metu parapija turi tik labai seną fisharmoniją, kuri jau yra senai atgyvenusi savąjį laiką.

 Image
Vargonai

 

 

Naujieji vargonai papildys bei įprasmins Viešpaties Žodį pamaldų liturgijos metu, bei suteiks šventiškumo visose bažnytinėse apeigose: šv. krikšte, konfirmacijose, santuokose, laidotuvėse. Vargonų pastatymo pabaigą numatėme pažymėti viena iš gražiausių muzikos sandraugos organizuojamų švenčių vaikams - „Giemių giesmele“ Tuo pačiu, naujieji vargonai – tai puiki nauja galimybė aplinkiniams vargoninikams bei norinčiam jaunimui mokintis groti vargonais su pėdalais, taip pat ir chorams graži galimybė atlikti bažnyčioje kūrinius skirtus chorui ir vargonams.

 

Image
 

 

Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandraugos bei Skirsnemunės parapijos ir kunigo Mindaugo Kairio vardu, nuoširdžiai esame dėkingi už labai didelę pagalbą bei prasmingą dovaną!

January 17, 2019, 12:00 am. Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Powered by Joomla! and the top 10 online poker sites