Vargonų projektai

Akimirkos iš vargonų simpoziumo Kretingoje

Gegužės 15 17 dienomis bažnytinės muzikos gerbėjus, atlikėjus bei vargonų meistrus ir jų žinovus Kretingoje sukvietė neeilinis renginys, kuriuo buvo siekiama atgaivinti susidomėjimą vargonais.
 

Vilniaus Liuteronų bažnyčios skliautai prisipildė vargonų muzikos

 

Didingi garsai sklinda iš tūkstančių vamzdelių, kurių trumpiausi siekia vos pusę centimetro, o ilgiausi – penkis metrus. Nuo rugsėjo pabaigos Vilniaus Liuteronų bažnyčios erdvę užpildo naujų vargonų garsai.

 

„Viskas nauja, jaučiuosi kaip prie lėktuvo. Bažnyčios akustika labai gera, tai malonumas ne tik groti, bet ir klausyti“, - sakė Asta Saldukienė.

 
 

Vargonai puikiai priderinti ir prie architektūros.  Š.Kaušylaitė

Žiūrėkite videoreportažą.

Vokietijoje pradėti vargonų gamybos darbai buvo baigti Lietuvoje Laimio Pikučio dirbtuvėse. Jungtinė gamyba užtruko dvejus metus. Vyskupas Mindaugas Sabutis džiaugiasi, kad pasaulyje puikiai žinoma vargonų gamykla „Johannes Klais Orgelbau", kuriai netrūksta užsakymų, Lietuvių projekto ėmėsi be eilės.

„Jie nebuvo iš kažkur atkelti, restauruoti. Jie buvo statomi šiai erdvei ir šiam laikui“, - sakė Vyskupas Mindaugas Sabutis.

1995 metais Vokiečių gatvėje esančiai liuteronų bažnyčiai buvo sugrąžintas jos statusas ir vaizdas, mat po karo čia buvo įrengta paminklų dirbtuvė, bažnyčia padalinta į du aikštus. Antrajame įrengta krepšinio salė. Galiausiai restauracijos darbai buvo baigti, tačiau tinkančių vargonų trūko. Per pamaldas grodavo štai šiuo mažyčiu instrumentu.

Norite paklausyti lakštingalos čiulbesio – tereikia ištraukti mygtuką su tokiu užrašu. Šalia esanti traukė paleidžia liuteronų giesmę „Tvirčiausia apsaugos pilis“.

Vargonai ne tik akustika ir užrašais dera prie bažnyčios erdvės. Jie puikiai priderinti ir prie architektūros. Vargonų forma atkartoja bažnyčios skliautų lipdinius.

Tik elektra varomos dumplės dirba automatiškai. Visa kita reikia valdyti mechaniškai. Vargonininkė Saldukienė juokiasi, kad dar reikia priprasti prie tokio galingo ir didelio instrumento. Tačiau ir jo galimybės smarkiai skiriasi nuo ankstesniųjų vargonų.

Vyskupas M.Sabutis teigė, kad bažnyčiai vargonai labai svarbūs, o liuteronams - giedančiai bažnyčiai – ypač.

Pasiklausyti didingo instrumento kviečiami visi Vilniečiai ir miesto svečiai. Vyskupas sako, kad pasaulietinius koncertus planuojama rengti kiekvieną mėnesį. Pirmą kartą vargonai pasisveikins su miestu spalio 26 dieną per Jūratės Landsbergytės ir fleitininko Vytauto Oškinio koncertą.

Š.Kaušylaitė

Straipsnis www.lrytas.lt

 

Vargonai iš Šveicarijos atkeliavo ir jau skamba Juodkrantės ev.liuteronų bažnyčioje

Studijuodama bažnytinę muziką Vokietijoje, dalyvavau Europos Bažnyčios Muzikų Konferencijoje (EKEK) Strasbūre, kur susipažinau su labai įdomiu ir aktyviu kantoriumi iš Šveicarijos Thomasu Rinku. Kantorius labai susidomėjo Lietuvoje veikiančia mažyte organizacija LEBMS,  kuri jungia visas bažnytinės muzikos sritis nuo chorinio giedojimo iki rūpinimosi vargonais bei kitais parapijų instrumentais. Taip ėmėme bendradarbiauti – keistis informacija, poreikiais. 2007 m. kantorius su šeima nusprendė atvykti atostogų į Lietuvą bei iš arčiau susipažinti su mūsų kraštu bei Bažnyčia. Čia jis pamatė realią labai skurdžią mūsų bažnyčių būklę.

Image

 

Matydamas mūsų pačių nenuilstamą norą padėti savo Bažnyčiai atgimti ne tik pastatuose bet ir žmonėse per muziką, Thomas ėmėsi iniciatyvos, kiek įmanoma greičiau gerinti esamą padėtį. Per 2007 m. jis surado Šveicarijoje parapiją, kuri senuosius savo vargonus ketino pakeisti naujesniais bei geresniais, ir įkalbėjo parapijos tarybą vargonus ne išardyti ir dalimis išdalinti žmonėms kaip prisiminimą, tačiau suteikti jiems naują gyvenimą Lietuvoje, bažnyčioje už 2300 km, kuri pamaldų metu skendi elektrinių vargonėlių garsuose. „Mes turėjome tikrai labai daug žmonių, kurie norėjo gauti dovanai nors po vieną vargonų detalę“,- pasakojo Dällikon-Dänikon parapijos atstovas Jürg Zwahlen, - būtų buvę tikrai labai sunku detales visiems padalinti po lygiai, todėl buvo nuspręsta instrumento neardyti, o dovanoti visą“.

 

 Image

 

 2008 m. balandžio mėnesį į Lietuvą atvyko Dällikon parapijos atstovas Jürg Zwahlen su žmona apžiūrėti bažnyčios Juodkrantėje, kurioje buvo numatoma sustatyti jų vargonus. Atvykę šveicarai susipažino su vietos kunigu Jonu Lioranču bei vargonininke Dalia Kiseliūnaite, susipažino ir su parapijiečiais bei tuoj pat sudarėme visas reikiamas sutartis, kaip vargonai bus pervežami bei naudojami parapijoje ateityje. Tuo pat metu apklausę keletą vargonų dirbtuvių Lietuvoje bei Vokietijoje, apsisprendėme kviesti jau pažįstamą vargonų meistrą Jörgą Nassą iš Vokietijos, kuris imtųsi vargonų išmontavimo darbų Šveicarijoje bei sustatymo darbų Juodkrantėje. Vargonų meistras taip pat mielai atvyko į bendrą mūsų susitikimą, sudarėme detalų ardymo, parvežimo bei sustatymo darbų planą. Beliko surasti rėmėjų, kurie padėtų šį kilnų tikslą įgyvendinti.

 

Image

 

Dällikono verslininkas Hans Aeschlimann, aštuntus metus priklausantis parapijos tarybai, puikiai žinojo ir vargonų istoriją: „Aš labai nusivyliau sužinojęs, kad instrumentą, kurį dar galima puikiai naudoti, žadama išardyti ir išdalinti žmonėms po detalę“. Todėl jis įkalbėjo savo kolegas Fredį Leuenbergerį iš Dänikono ir Christianą Zimmermanną iš Schöfflisdorfo finansiškai prisidėti prie šio kilnaus darbo, kad šie Dänikono vargonai galėtų sėkmingai pakliūti į Lietuvą ir ten suskambėti iš naujo. Rėmėjai surinko 10000 Frankų visam išardymo ir pervežimo darbų projektui. Liepos pabaigoje pats verslininkas H.Aeschlimann su pakrautu brangiu kroviniu išvyko į Lietuvą. „Į mikroautobusą pakrovėme 2,5 tonų svorio krovinį, apie 270 rūpestingai supakuotų vargonų vamzdžių, per 4 dienas pirmyn ir atgal nuvažiavau apie 4500 km“,  - pasakojo  verslininkas. Lietuvoje vargonus iškrauti padėjo karinio jūrų laivyno tarnyba. Vyrukai puikiai ir per stebėtinai trumpą laiką sunešė vargonų detales į bažnyčios balkoną.

Vargonų meistras Jörg Nass, atvykęs į Lietuvą, turėjo sutvarkyti vargonus Vilkyškiuose, o tada iš karto ėmėsi darbuotis Juodkrantėje. Darbuotis teko daugiau nei dvi savaites, ne viskas ėjosi taip sklandžiai, kaip norėjosi, dažnai pritrūkdavo kokios detalės – juk reikėjo iš naujo surinkti visiškai išardytus vargonus, pritaikyti juos prie esančio balkono, o Juodkrantėje nerasi „Senukų“, kur galėtum kokią reikiamą vinį ar veržlę nusipirkti, tekdavo keltis į Klaipėdą, o čia, žiūrėk, ir susigaišta visa diena. Tačiau užbaigtu darbu bei subtiliai bažnyčioje derančiais vargonų garsais galiausiai džiaugėsi ir pats vargonų meistras.

 

 

Image

 

 Trumpas vargonų pristatymas Juodkrantės evangelikų liuteronų bei Romos katalikų parapijoms įvyko š. m. spalio 19 d. 13val.  Susirinkusiuosius pasveikino ir trumpai apie vargonų atsiradimą Juodkrantėje papasakojo ev. liuteronų kunigas Jonas Liorančas, sveikinimus perdavė R. Katalikų klebonas Rimvydas Adomavičius. Su didžiuliu malonumu, visai bažnyčiai giedant, grojau atidarymo giesmę „Viešpatį liaupsink“ bei pasveikinimo kūrinį. Į vargonų atidarymo iškilmes suvažiavo daug įtakingų žmonių iš Nidos bei Juodkrantės bei apylinkių, jie neslėpė savo didelio džiaugsmo. Po pamaldų netilo sveikinimai vargonų meistrui Jörgui Nassui, neblėso noras apžiūrėti, paliesti bei pagroti naujaisiais vargonais. Šie vargonai turi labai unikalų ir mūsų šaltose bažnyčiose ypač praktišką dalyką: vargonų suolą su apačioje įmontuotu elektriniu šildytuvu, vieną šildantį įtaisą turi ir virš natų pulto esantis šviestuvas. Taigi grojant šilta ir kojoms, ir rankoms – ar ne malonumas groti? Už vargonų sustatymo darbus Juodkrantės ev. liuteronų bažnyčioje esame dėkingi Neringos savivaldybei, skyrusiai 20000 Lt, bei privatiems aukotojams.

 Dėl geros akustikos bažnyčia yra tinkama koncertuoti įvairių kamerinių žanrų atlikėjams. Neringoje esantis regioninis parkas kasmet gausiai sutraukia turistų bei lankytojų iš užsienio bei Lietuvos.  Juodkrantės bažnyčioje jau daugelį metų organizuojami Sakralines muzikos festivaliai, koncertiniai ciklai. 2009 m. birželio 6 d. Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas, kartu su Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga numatė dar vieną renginį, galintį tapti tradiciniu – liuteroniškų giesmių šventę per Sekmines. „Giesmių šventė“ reflektuotų gilias Klaipėdos krašto ir kuršininkų dvasinio gyvenimo tradicijas. Kitais metais numatomas ir oficialus ekumeninis vargonų pristatymas visuomenei, laukiame atvykstant Dällikon parapijos tarybos atstovų bei parapijiečių, norinčių pamatyti, kur ir kaip skamba antrą gyvenimą bei namus atradę jų vargonai.

 Tikimės, kad bažnyčioje įrengti vargonai taps miestelio bei viso regiono kultūrinio gyvenimo traukos centru.

 

 

Laura Matuzaitė-Kairienė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2008 Nr.10-11

Nauji, bet – istoriniai!

 

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia savo rytdienos (rugsėjo 27) šventę tarsi priderina prie šiemetinių Europos paveldo dienų laiko (09 19–10 03) bei tematikos. Tiesa, pastarąją – „Istoriniai vargonai Lietuvoje“ sostinės liuteronai savaip „pakoreguoja“: istorinėje bažnyčioje (dabartinės pirmtakė pradėjo veikti 1555 m.) bus šventinami nauji vargonai!

 

 Image

Naujieji Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai
Algirdo Rakausko nuotrauka

 

Tai reikšmingas įvykis ne tik šios konfesinės mažumos, bet ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Gi Vilniaus liuteronų bažnyčia ir iki šiol „nebijojo“ tapti koncertų sale, o jos puiki akustika, regis, džiugino ir atlikėjus, ir klausytojus. Gerais VELB bičiuliais yra tapę ansamblis „Musica humana“ bei choras „Jauna muzika“; abu šie kolektyvai surengė ne vieną koncertą, gautomis pajamomis paremdami vargonų idėjos virtimą kūnu. Žinia, liuteronų parapijos taryba, prieš kelerius metus nutarusi atstatyti karo audrose sudegusius vargonus, užsimojo nemažai, lėšos tam buvo kauptos ilgai ir kantriai. Bet dabar parapijos vargonininkė Asta Saldukienė, iki šiol gavusi vaduotis mažu, 5 registrų instrumentu, neslepia džiaugsmo, jog bažnyčioje bus nauji, žymių firmų statyti, o ne „padėvėti“ vargonai (juk ne viena liuteroniška parapija yra dėkinga kuriai nors Vokietijos bažnyčiai, padovanojusiai savo senus vargonus, padėjusiai juos atvežti ir sumontuoti). „Tapsime dar labiau muzikuojanti bažnyčia!“ – teigė ji, –­ mat jau dabar ne vienas atlikėjas teiraujasi dėl galimybės čia koncertuoti. Vargonai specialiai statyti kiek mažesni nei buvę senieji, palikta erdvės kamerinės sudėties ansambliui ar chorui, tad iš tiesų galima laukti turtingo, įvairaus muzikinio gyvenimo po barokinės Vilniaus liuteronų bažnyčios skliautais!

 

Statydama šios bažnyčios vargonus, „tarptautinė komanda“ „Orgelbau Klais Bonn“ (Vokietija) bei Laimučio Pikučio vargonų firma triūsė beveik porą metų. Likus savaitei iki „finišo“, užsukau Vilniaus liuteronų bažnyčion ir, užkopusi balkonan (o tviskančios vargonų „triūbos“ patraukė akį jau vos įžengus pro duris), radau besitariančius kolegas – Laimį Pikutį bei Heinzą Guenterį Habbigą; pastarasis, žymus Vokietijos intonavimo specialistas, yra atvykęs baigiamiesiems – vargonų intonavimo, jų skambesio pritaikymo erdvei – darbams. L. Pikučio paprašiau „reziumuoti“ šių vargonų statymo rūpesčius ir džiaugsmus. Vargonų meistras pirmiausia akcentavo, kad nauji vargonai šiuo metu Lietuvoje statomi retai, tad šis atvejis ypatingas. Be to, tai labai aukštos kokybės vargonai. Juos projektavo Johanneso Klaiso firma, gaminusi ir metalinius vamzdžius. Pašnekovo firmos indėlis – medinių komponentų gamyba (korpusas, medinės švilpynės ir kt.); tam atsivežta „rinktinė“ mediena iš Vokietijos. Kiekvieni vargonai – unikalūs, jie sąveikauja su erdve, pažymėjo L. Pikutis, tad ir šioje liuteronų bažnyčioje stengiamasi instrumentą intonuoti kuo subtiliau, kad garsai „nepritrenktų“ klausytojų. Vargonų muzikos gurmanams, mielai besilankantiems sekmadieniniuose Šv. Kazimiero bažnyčios koncertuose, turėtų magėti paklausyti ir naujųjų vargonų – palyginti subtilius skirtingų instrumentų niuansus. Baigiant mūsų pokalbį, įsiterpė ir p. Habbigas, pasidžiaugdamas ne tik galimybe darbuotis Lietuvoje, bet ir tuo, jog buvęs jų bendradarbis – pasirodo! – taip patobulėjęs.

 

Vilniečiams ir Vilniaus svečiams, norintiems paklausyti naujųjų vargonų, manau, tikrai nereiks „brautis“ į pamaldas, jie turės galimybę (pirmąkart ar darkart) atrasti liuteronų bažnyčią kaip atvirą kultūros renginių erdvę. Tiek L. Pikutis, tiek A. Saldukienė pažymėjo: šie vargonai skirti ne tik „akompanuoti“ pamaldoms, jie – o tai nėra būdinga bažnyčioms – koncertiniai (2 manualai, pedalai, 29 registrai). Šiai nuomonei pritarė ir Jūratė Landsbergytė, kartu su žinomais Vokietijos vargonininkais Joergu Peteriu Schulzu, Hansu Martinu Petersenu, Johannesu Geffertu bei A. Saldukiene šeštadienį vargonuosianti Vilniaus liuteronų bažnyčios šventiniame koncerte. Anot J. Landsbergytės, šiais vargonais galima atlikti įvairių stilių, įvairių epochų muziką. Šeštadienio koncertas, matyt, tai paliudys: programoje – nuo „privalomo“ J. S. Bacho iki M. K. Čiurlionio, primenant ir mažiau „chrestomatinius“ kompozitorius.

ASTRIDA PETRAITYTĖ

Vargonų kelionė iš Detmoldo į Vilkyškius

Š. m. rugpjūčio 7 d. penkių žmonių grupė iš Klaipėdos, Tauragės bei Jurbarko pajudėjo Vokietijos link, turėdami labai neįprastą ir tikriausiai tik kartą gyvenime pasitaikantį tikslą – išardyti, supakuoti, bei sudėti parvežimui į Lietuvą didelius vargonus. Skubėjome norėdami laiku suspėti į atsisveikinimo su vargonais koncertą. Su šaunia kompanija kelionė visai neprailgo. Keletą kartų sustojome pailsėti ir po dvidešimt trijų valandų kelionės sėkmingai pasiekėme Detmoldą.

 

            Po trumpo pasisveikinimo su ilgai Martin Luther bažnyčioje dirbusio vargonininko- kantoriaus Poopo šeima, pas kuriuos buvome svetingai priimti, keliavome į bažnyčią pasiklausyti jos atsisveikinimo su senaisiais vargonais koncerto. Girdėjome vargonininko Christopho Kupplerio ir trimitininko Willio Budde’ės profesionaliai atliekamus J.S.Bacho, Vivianio, Bohme’ės, Vierne’o kūrinius.

            Sekmadienio pamaldose vietos kunigė ir mums visiems seniai pažįstamas kunigas Frank Erichsmeier palinkėjo vargonus sėkmingai pervežti ir kruopščiai sustatyti, nes daugelio parapijiečių buvo labai branginami. Padėkos ir sveikinimo žodžius, perimant vargonus Vilkyškių parapijos vardu tarė Werner Boes bei kunigas Mindaugas Kairys. Padėkos dovanas Muzikos Sandraugos (LEBMS) vardu įteikė pirmininkė Laura Matuzaitė, kurios dėka inicijuotas šis vargonų projektas. Vienas iš svarbiausių Muzikos Sandraugos tikslų yra rūpintis vargonų bei kitų bažnytinių muzikos instrumentų įsigijimu bei jų priežiūra. Šis vargonų projektas gražiai įsilieja į visoje Lietuvoje minimus tarptautinius vargonų metus.Džiaugiamės, kad ir mūsų ev. liuteronų bažnyčios jau gali puikuotis statomais tikrais vargonais. Tuo pačiu didėja poreikis ir atsakomybė visai Bažnyčiai tinkamai ir profesionaliai juos prižiūrėti.

            Vargonų meistras Jörg Nass (Vokietija), nuoširdžiai aukodamas savo laiką, padėjo mums dovanojamus vargonus tinkamai išmontuoti ir šiomis dienomis jau ėmėsi sudėtingų sustatymo darbų Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčioje. Esame labai dėkingi kartu į Detmoldą vykusiems Gediminui Anužiui (Klaipėda), Vitui Stašinskui (Tauragė), Evaldui Tytmonui (Jurbarkas), o taip pat visiems talkininkams iš Lemgo ir Detmoldo. Be šių žmonių pagalbos būtų neįmanoma per keletą dienų tokių didelių vargonų išmontuoti, kruopščiai ir saugiai supakuoti į dėžes bei įkelti į „Göllner Spedition“ krovininę transporto priemonę.

           Pasitinkant vargonus teko nemažai pasidarbuoti – tinkamai paruošti jiems statymo vietą, restauruojant ir sutvirtinant medžio konstrukcijas. Pagal vieną seną turėklo pavyzdį buvo naujai atkurti visi bažnyčios balkono turėklai. Nuoširdžiausia padėka puikiems meistrams: Jonui Armonui (Skirsnemunė), Andriui Kairiui ir Vitui Stašinskui (Tauragė). Ypatingos padėkos žodžius tariame Danutei Borkertienei ir jos šeimai už pasiaukojamą pagalbą visuose bažnyčios tvarkymo ir priežiūros reikaluose.

            Dėkojame visiems žmonėms, prisidėjusiems prie šio vargonų projekto:

            Viešvilės, Bitėnų gyventojams ir Vilkyškių bendruomenei (seniūnas S.Stonys), Pagėgių savivaldybei (meras K.Komskis), AB Vilkyškių pieninei (G.Bertašius), Vilkyškių kavinei viešbučiui UAB „Lavirga“, Jurbarko ev. liuteronų parapijai ir LEBMS.

            Šiaurės Elbės Bažnyčiai Vokietijoje (LKMD Dieter Frahm), „Evangelischer Freundeskreis Litauen e.V.“ Detmoldo Martin Luther parapijai (kun. Frank Erichsmeier).

            Kiekviena Jūsų geranoriška auka padėjo įgyvendinti „Vilkyškių vargonų projektą“. Nuoširdžiai AČIŪ Jums!

            Šiuo metu vargonų laukia naujas atgimimas Vilkyškių ev. liuteronų parapijoje. Miestelio bažnyčios puikią akustiką jau įvertino joje koncertavę garsūs Lietuvos atlikėjai: smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, senosios muzikos ansamblis „Vilniaus arsenalas“, solistė Asmik Grigorian, Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“ bei kiti. Šie koncertiniai vargonai suteiks daugiau galimybių atsiskleisti bažnytinei vargonų muzikai. Planuojama rengti vargonų muzikos seminarus, bažnytinės muzikos festivalius. Mūsų bažnyčios vargonininkai bei atvykstantys svečiai – kantoriai turės dar vienus tikrus vamzdinius vargonus bažnyčios misijai ir koncertinei veiklai.

            Kartu su šiuo vargonų projektu atrandame ir daugiau sąsajų tarp Detmoldo ir Vilkyškių apylinkių. Rambyno regioniniame parke Bitėnų kapinaitėse ilsisi filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 -1953) palaikai, kurie 1991m. buvo parvežti ir perlaidoti iš Detmoldo. Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčios istorijos puslapiuose randame teologijos dr. prof. kun. Viliaus Gaigalaičio (1870 – 1945), poeto ir rašytojo Johanneso Bobrowskio (1917 – 1965) gyvenimo datų įrašus. Ši istoriškai turtinga, geografiškai patraukli vieta ir toliau trauks lankytojus, bažnytinės muzikos mylėtojus iš tolimesnių kraštų.

 

            Nekantriai laukiame naujai pastatytų vargonų pirmųjų muzikos garsų Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčioje.  Jei Dievas leis, o vargonų meistras suspės – vargonų pristatymo koncertas planuojamas 2008 m. rugsėjo 7 d. 15val.

 

Laura Matuzaitėir kun. Mindaugas Kairys

March 18, 2019, 8:14 pm. Lietuvos Evangeliškos Bažnytinės Muzikos Sandrauga
Powered by Joomla! and the top 10 online poker sites